Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-29 |
Malkų gatvę (sovietmečiu pavadintą Uosto gatve) prarijusioje Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje („Klasco“) jos grindinio akmenų nebeliko. Visai realu, jog dalis jų atsidūrė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus Algio Latako, kuris anksčiau dirbo „Klasco“, gyvenamojo namo kieme.
2005-aisiais dienraščio „Klaipėda“ žurnalistas Andrius Juškevičius citavo bendrovės „Klaipėdos keliai“ generalinį direktorių Vilių Kazlauską, kad tuo metu didžiausi tašyto grindinio kiekiai buvo būtent senojoje Uosto gatvėje.
„Kai gatvės dalis pateko į uosto teritoriją, grindinys buvo panaudotas senamiestyje prie restorano „Memelis“. Kita gatvės dalis dar uosto tvoros neaptverta, tačiau iki šiol paminklosaugininkai neleido jo ardyti ir naudoti įvairiose senamiesčio vietose. Matyt, dabar jų nuomonės pasikeis, nes senajame Vitės kvartale grindinį saugoti nebėra prasmės“, – tuomet rašė A. Juškevičius, anot kurio, Uosto gatvės grindinys buvo panaudotas ir Teatro aikštėje.
Žurnalistas buvo nurodęs, kad Savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komitetas įpareigojo Miesto ūkio departamentą pasirūpinti, kad „senųjų miesto gatvių – Nemuno ir Uosto – grindiniai neatitektų uostui ir nebūtų išgrobstyti“. Visgi, atrodo, kad nutiko šiek tiek kitaip.
„Kaip sekasi saugoti Uosto gatvės demontuotą grindinį Algio Latako kieme?“ – paklausė vienas „Atviros Klaipėdos“ skaitytojas, anot kurio, „Klasco“ žurnalistams buvo teigusi, kad saugos grindinio akmenis, bet tokio pažado internete aptikti jau nepavyko.
Skaitytojas pasidalino ir savo daryta nuotrauka, kaip tokie akmenys anksčiau buvo suversti „Klasco“ teritorijoje.
A. Latako gyvenamojo namo kieme ir prie jo tvoros iškloti akmenys iš tiesų yra panašus į tuos, kurie šiuo metu yra dar išlikusioje mažytėje Uosto g. atkarpoje, esančioje tarp Gegužės ir Plytų gatvių, bei Vitės dalimi buvusioje Sankryžos (tarpukariu – Keltuvų) gatvėje.
Uosto direkcijai dabar vadovaujantis A. Latakas, „Klasco“ įvairias pareigas ėjęs 1999-2016 metais, „Atviros Klaipėdos“ žurnalistui patvirtino, kad savo kieme maždaug prieš dešimtmetį paklotus akmenis įsigijo iš „Klasco“ ir dar turi tai įrodančius dokumentus.
Pasak jo, tuo metu kompanija vykdydavo daug statybos darbų ir skatindama darbuotojus leisdavo jiems įsigyti įvairių atliekamų statybinių medžiagų, trąšų likučių ir pan.
Pasak A. Latako, jis tada nesidomėjęs ir dabar nežinantis, iš kur konkrečiai buvo jam parduoti akmenys.
„Klasco“ 2009-2018 metais vadovavęs Audrius Pauža teigė jau negalintis prisiminti, ar iš tiesų tuo metu egzistavo tokia praktika, kad bendrovės darbuotojai galėjo įsigyti ir bendrovės teritorijoje atsidūrusios Uosto g. grindinio akmenų.
Dabartinis „Klasco“ generalinis direktorius Vitalij Muštuk, šias pareigas einantis nuo 2023-ųjų vasario, teigė pirmą kartą girdintis apie kokius nors grindinio akmenis. Pasak jo, grindinio akmenų šiuo metu kompanijos teritorijoje nėra. Vėliau jis, pasikalbėjęs su kompanijos senbuviais, dar patikslino, kad keli sunkvežimiai akmenų buvo padovanoti Jūrų muziejui.
Pastarosios įstaigos atstovė spaudai Nina Puteikienė patvirtino, kad muziejus apie 2018-2019 metus iš tiesų gavo tokių dovanų iš „Klasco“. Pasak jos, ateityje šiuos akmenis ketinama pakloti apie redutą, kur dabartinį grindinį sudaro netašyti akmenys. Tokiems darbams jau yra parengtas ir techninis projektas. O kol kas senieji Malkų gatvės akmenys yra sandėliuojami šalia muziejaus administracijos pastato.
ISTORIJA
Istorikas Johanas Zembrickis knygoje „Klaipėda XIX amžiuje“ rašė, kad po didžiojo 1854 m. gaisro parengtame miesto atstatymo plane buvo numatyta tarp Karlo (dabar – Pilies) tilto ir Žiemos uosto nutiesti plačią gatvę, kuriai vėliau duotas Malkų pavadinimas.
Norint tai padaryti miestas turėjo nupirkti 23 žemės sklypus ir 38 sklypų dalis. Už šį turrtą teko sumokėti 108 699 talerius.
„32 rykščių ilgio Malkų gatvės nutiesimas kainavo 12 397 talerius“, – rašė istorikas.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Tai patikrinkite visų miesto (Merų, administracijos direktorių), uosto ir uosto įmonių ir įstaigų vadovų kiemus, keliukus, namus ir kitą turtą rasite daug „įdomių” dalykų. Kažkurie „pasišldė”, kai buvo statomas Melnragės tualetas, tiesiamos gatvės, išardant senąsias dangas, kiti gi gavo „atkatus” apželdinimo ir kitomis paslaugomis, kelionėmis, o kai kurie ir taip, ir kitaip pasipinigavo. Ir dabar vyksta tas pats duoklės rinkimas, nes meriuko buhalteris dirba…
Taip pat labai įdomu, kas atsitiko su tašytais akmenimis, kurie buvo atidengti pradėjus renovuoti Danės gatvę palei „Klaipėdos energijos” teritoriją. Pradėjus darbus ir nuskutus asfalto sluoksnį, pasimatė puikūs akmenys, bet grindinį eskavatoriais išdraskė ir dabar aplink nesimato nei vieno akmens. O buvo bent kokie 300 metrų išgrįsta, gal ir daugiau.
Atsitiko tai, kas įprastai pas mus ir atsitinka – galimybe pasinaudojo vagiukai.