Daugeliui vasaros laikotarpis susijęs su ilgai lauktu poilsiu, o ekologams tai – pats darbymetis. Savo atostogas į mokslinį tyrimą iškeitė Klaipėdos universiteto (KU) studentė Karolina Mukauskaitė, kaip praktikantė prisijungusi prie mokslinio projekto BONUS BaltCoast veiklos. Studentė atliko socioekologinį tyrimą, kuriuo siekta įvertinti, kokie dar, be mikrobiologinės taršos, t. y. dabartinio maudyklų vandens kokybės rodiklio, paplūdimių ir jų maudyklų veiksniai svarbūs Lietuvos pajūrio poilsiautojams.

Poilsiautojų netenkina paplūdimių kokybė

BONUS Baltcoast vykdomo projekto, kuriame, be KU, dar dalyvauja 6 partneriai iš kitų Baltijos jūros šalių, pagrindinė užduotis – tvarkant pajūrio kranto zoną taikyti sisteminį požiūrį. „Sisteminis požiūris apima tris komponentus: ekologinį, socialinį ir ekonominį. Sprendžiant problemą svarbu įtraukti ir suinteresuotąsias šalis. Šalys partnerės šią metodiką pritaikė šiuo metu aktualiems kranto zonos klausimams, tokiems kaip eutrofikacija, pakrančių apsauga nuo klimato kaitos sukeliamo poveikio žuvų ištekliams ir produktyvumui, laivininkystės kanalų įrengimui. Lietuvoje sisteminio požiūrio metodika pritaikyta, siekiant įvertinti naujų paplūdimių Kuršių marių pakrantėje įkūrimo galimybę“, – su projekto tikslais supažindino KU Jūros mokslų ir technologijų centro mokslo darbuotoja lekt. dr. Marija Kataržytė, kuri kartu su kolege lekt. dr. Diana Vaičiūte vadovavo socioekologiniam tyrimui.

Vykdant šį tyrimą apklausti 225 poilsiautojai ir nustatyta paplūdimių vandens mikrobiologinė tarša, chlorofilo a koncentracija bei kiti vandens rodikliai. Rezultatai atskleidė, kad poilsiautojai paplūdimių vandens ir bendros paplūdimių kokybės puikiai nevertino, nors, remiantis Europos Sąjungos duomenimis, 85% visų Lietuvos maudyklų vanduo yra aukščiausios kokybės. Be to, poilsiautojai vandens „žydėjimą“ vertino taip pat kaip ir mikrobiologinę taršą.

Praktika – ne tik asmeninė nauda

„Didžiausias sunkumas, su kuriuo teko susidurti atliekant tyrimą, – žmonių abejingumas. Visi nori, kad paplūdimiai būtų saugūs ir švarūs, tačiau skirti laiko anketai užpildyti negali. Nustebino ir tai, kad tik maža dalis apklaustųjų paplūdimių būklę įvertino puikiai, nors paklausus, ko trūksta, atsakydavo, jog „viskas gerai“, – tyrimo akimirkas prisimena studentė K. Mukauskaitė. Nepaisant iškilusių sunkumų, mergina dalyvavimą projekte vertina teigiamai: „Dalyvaudama įgijau patirties, o tai svarbu ieškant darbo baigus studijas. Džiaugiuosi prisidėjusi prie tyrimo, kuris buvo naudingas ne tik man, bet ir aplinkai.“

KU nuotr.

Tyrimą planuojama vykdyti ir kitų metų vasarą. Tęsiami ir kiti tyrimai, susiję su pajūrio maudyklų kokybės vertinimu. Siekiama surasti alternatyvius maudyklų kokybės vertinimo rodiklius, kurie leistų greičiau ir tiksliau atskleisti galimus taršos šaltinius.