Tokį kiek neįprastą klausimą „Atvirai Klaipėdai“ uždavė mūsų skaitytoja Julija. Moteris teigia apėjusi visus Klaipėdos bei dalį Vilniaus senamiesčio knygynų, tačiau atvirukų su Lietuvos šimtmečio simbolika neradusi.  Jų Julijai prireikė, išsirengus į tolimą kelionę – aplankyti savo giminių, gyvenančių Kanadoje.

Knygynuose atvirukų su atskirų mūsų šalies miestų, Lietuvos vaizdais – pilna, tačiau skirtų Lietuvos šimtmečiui nėra

„Pačių įvairiausių suvenyrų, knygų, foto albumų bei tų pačių atvirukų su atskirų mūsų šalies miestų, Lietuvos vaizdais – nors vežimu vežk, o ką jau bekalbėti apie atvirukus su kačiukais, gėlytėmis ar širdelėmis. Bet štai kad kur nors bent pačiu mažiausiu šriftu ar kokiu paveikslėliu būtų pažymėta tokia svarbi mūsų šalies data – Lietuvos šimtmetis – tokio atviruko ar kitos smulkmenos neradau“, – nusivylimo neslėpė moteris, patarusi „Atviros Klaipėdos“ korespondentei nesivarginti, vaikštant po knygynus.

Visgi mes atlikome mažytį „žurnalistinį tyrimą” ir įsitikinome, kad ponia Julija bus esanti teisi. Nei dviejuose Klaipėdoje veikiančiuose „Vagos“ knygynuose, nei Akropolyje ir BIG‘ e įsikūrusiuose „Pegaso“ tinklo knygynuose neradome ne tik atvirukų, bet ir jokių Lietuvos šimtmečiui skirtų suvenyrų ar leidinių. Tiesa, BIG‘o „Pegaso“ darbuotoja prisiminė, jog neseniai jie esą pardavė vieną knygą, skirtą kelionėms po Lietuvą, ant kurios buvęs užrašas, žymintis Lietuvos šimtmetį, tačiau daugiau jokių leidinių, atvirukų ar suvenyrų su šimtmečio atributika jie kol kas negavo.

Dovanoja idėją

„Man buvo didžiulė gėda prieš gimines, gyvenančius tolimojoje Kanadoje, kad negalėjau jiems atvežti net atviruko, kuris primintų jiems, lietuviams, labai mylintiems savo šalį, tokią svarbią Lietuvai datą“, – sakė klaipėdietė. Palyginimui ji pasakojo, kaip kanadiečiai myli, gerbia ir visur, kur tik įmanoma, reklamuoja savo šalį bei parodė įsigytą patį paprasčiausią akinių dėkliuką su raudonuoju klevo lapu. Lauktuvių į Lietuvą iš Kanados jai irgi nebuvę sunku parvežti, nes, pasak moters, kur tik akį mesi – ten raudonuoja Kanados simbolis – klevo lapas: ar tai būtų kavos puodelis, ar vos kelis dolerius kainuojantys sportiniai marškinėliai.

„Nežinau, kas mums, lietuviams, yra, kad mes nesugebame pačių paprasčiausių dalykų, nereikalaujančių nei didelių investicijų, nei ypatingo proto ar pastangų, padaryti“, – negailėjo kritikos klaipėdietė šimtmečio paminėjimą organizuojantiems valdžios atstovams ir kultūrininkams. Pylos nuo klaipėdietės gavo ir, jos teigimu, apsileidę, originalesnių idėjų stokojantys mūsų verslininkai.

Ponia Julija sakė per „Atvirą Klaipėdą“ šią idėją jiems dovanojanti veltui – mažosios leidyklėlės, jos nuomone, iki jubiliejaus datos dar galėtų suskubti ištaisyti šį nedovanotiną apsileidimą.

Daugiausia dėmesio „100 Atkurtai Lietuvai” skiria emigrantų susigrąžinimui, nors statistika skelbia, kad išvykstančiųjų iš Lietuvos tik daugėja

Nekėlė ragelio

Šį ponios Julijos klausimą „Atvira Klaipėda“ norėjo užduoti Vyriausybės kanceliarijos atstovams, įgyvendinantiems projektą „100 Atkurtai Lietuvai“. Deja, bet penktadienį nuo 15 val. nurodytais telefonų numeriais niekas nekėlė ragelio. Nei projekto vadovė, nei programos koordinatorė, nei komunikacijos ekspertas bei visas Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriatas mums neperskambino, nors gerą pusvalandį minėtų asmenų mobiliaisiais telefonų numeriais skambinome kas 5 minutes.

Tada vieną vienintelį klausimą – Kodėl nėra pirkti Lietuvos šimtmečiui skirtų atvirukų? – išsiuntėme tinklapyje nurodytu elektroniniu paštu. Neilgai trukus atsakymo visgi sulaukėme. Štai jis: „Sveiki, Jeigu klausiate apie šimtmečio kampanijos „Ačiū“ atvirukus – jie neparduodami, bet jų galima gauti apskričių bibliotekose. Pagarbiai, Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriatas“.

Kadangi mes klausėme ne to, bemat nusiuntėme antrąjį tokio turinio el. laišką: „Ne, mes klausiame apskritai apie atvirukus su Lietuvos šimtmečio atributika – kaip reprezentuojančius šalį, kaip Lietuvos šimtmečio reklamą, įvaizdį. Ponia vyko į Kanadą ir nei Klaipėdoje, nei Vilniuje tokių atvirukų nerado“.

Deja, į šį laišką atsakymo iki vėlaus šeštadienio vakaro nesulaukėme. Jei jo sulauksime – būtinai jums pranešime.

O kol kas siūlome susipažinti su interneto svetainėje skelbiamais projekto „100 Atkurtai Lietuvai“ tikslais.

Tikslai ir uždaviniai

Sutelkti Lietuvos žmones ir užsienyje gyvenančius lietuvius švęsti atkurtos Lietuvos gimtadienį, skatinti didžiuotis savo šalimi, būti svarbiais ir aktyviais savo šalies gyvenimo dalyviais.

Didinti Lietuvos žinomumą užsienyje.

Įtvirtinti Vasario 16-ąją kaip svarbiausią Šimtmečio datą ir užtikrinti, kad Lietuvos žmonės ir užsienyje gyvenantys lietuviai įsitrauktų į jos šventimą.

Daugiausia dėmesio skirti visuomenę buriančioms masinėms iniciatyvoms, stiprinančioms pasididžiavimą Lietuva (Vasario 16-ajai skirti renginiai, Liepos 6-osios iniciatyva „Tautiška giesmė“ aplink pasaulį“, Dainų šventė), ir tęstinėms visuotinėms kampanijoms;

Užtikrinti bendrą patrauklią Šimtmečio istorinio naratyvo sklaidą – kurti su suinteresuotomis valstybės institucijomis ir kitais partneriais naujus projektus, įtraukti į juos anksčiau suplanuotus projektus (parodos, audiovizualinė produkcija, informacinės kampanijos ir leidiniai);

Užtikrinti pozityvios informacijos apie Lietuvą užsienio valstybių žiniasklaidoje ir socialinėse medijose.