[vc_row][vc_column][vc_column_text]Per vieną naktį visoje šalyje išgarsėjęs populiaraus muzikinio LNK televizijos projekto „Lietuvos balsas” dalyvis, 30-metis klaipėdietis policijos pareigūnas Nerijus Stankus turi tvirtą požiūrį į vadinamąją gamtos dovaną – jo paties įgimtą gražų balsą.

„Žmonės neteisingai supranta, kas yra gamtos dovana, – sako jis. – Gamtos dovana yra tai, kad turi muzikinę klausą, jauti ritmą, melodiją”. O patį dainavimą, balsą, pasak savamokslio dainininko, būtina lavinti, jį tobulinti.

„Lietuvos balso” aklosiose perklausose Nerijus Stankus pasirodė vilkėdamas policininko uniformą. LNK nuotr.

Žinomą aktorę ir TV laidų vedėją Ingą Jankauskaitę, „Lietuvos balso” dalyvių mokytoją, kuri šiuo metu irgi gyvena Klaipėdoje, savo išskirtiniu balso tembru užbūręs ir į jos komandą patekęs Nerijus jau įveikė pirmąjį, ko gero, sunkiausią etapą – nugalėjo vadinamuosiuose nokautuose du savo varžovus ir šį sekmadienį jau stos į kovą muzikinėse dvikovose.

Nerijau, nuo kada pradėjote dainuoti?

Nuo mažų dienų. Dainavau mokykloje, chore, kaip ir visi. (Nerijus mokėsi ir baigė uostamiesčio „Vyturio” gimnaziją – aut. pst.) Po to buvo balso mutacija, dingo balso diapazonas, liko tik klausa, tai reikėjo balsą lavinti iš naujo, tai faktiškai vėl pradėjau dainuoti nuo 18 metų, nuo vienuoliktos klasės.

Vadinasi, turite gamtos dovaną? Juk sakėte, kad net muzikos mokyklos nelankėte…

Ne tik nelankiau, bet ir natų nepažįstu. Esu savamokslis vokalo aistruolis, tik visuomenė gal ne taip supranta tą gamtos dovaną, reiktų patikslinti, kas tai yra. Iš esmės gamtos dovana yra tai, kad tu turi muzikinę klausą, kad jauti ritmą, girdi melodiją, kad, jausdamas ritmą, gali laiku išstoti. Girdėdamas melodiją, gali tinkamai intonuoti – tai yra gamtos arba Dievo dovana. O jau kaip valdyti balsą – tai atskiras klausimas. Juk kai mes klausomės Merūno ar Bočelio, tai nereiškia, kad girdime vien tik „gamtos dovaną”.

Supaprastintai balsą galima būtų palyginti su raumeniu, kurį reikia lavinti, nes mūsų organizmas sudarytas raumenyno pagrindu. Balsas nėra tik tos dvi stygos, apie kurias pasakojama biologijos vadovėlyje.  Kaip 100 metrų nubėgsi, priklauso nuo tavo kojų raumenų – kuo jie stipresni, tuo greičiau nubėgsi. Tas tinka ir balsui – norint kuo gražiau dainuoti, reikia sąmoningai tuo naudotis. Čia panašiai, kaip ir mašiną vairuoti: gavęs pažymėjimą, pavadinkim, Dievo dovaną, dar turi pats mokėti ja pasinaudoti, tinkamai vairuoti.

Tai vis dėlto kažkur mokotės dainavimo?

Šiek tiek esu gavęs patarimų iš Antano Čapo, Simono Donskovo, padėjo ir Rosita Čivilytė ruošiantis pasirodymams, bet daugiausiai mokausi savarankiškai iš YouTube įrašų, jų yra daug ir įvairių. Pats savarankiškai ir gitara groti išmokau, ir pianinu. Iš natų aš nieko nepagročiau, bet gitaros akordus žinau.

Kaip sekasi sutarti su mokytoja Inga Jankauskaite, kuri jūsų dainavimą pavadino dievišku?

Inga, kaip mokytoja, labai faina, super. Ji taktiška, korektiška, nuoširdi. Be to, atsakinga, atsidavusi visa siela, duoda naudingų patarimų laiku ir vietoj. Nė karto nesuabejojau ir nesigailiu, savo mokytoja pasirinkęs Ingą.

Ar tikėjotės nugalėti nokautuose?

Širdy, kai dalyvauji, tai tikiesi, eini juk nugalėti, kaip sportininkas. Bet juk sportininkas turi mokėti ne tik laimėti, bet ir pralaimėti. Nes gali už tave atsirasti ir geresnių. Žinoma, gaunu ir palaikymą iš draugų, pažįstamų, kolegų, nemažai ir komplimentų susilaukiu dėl savo dainavimo, balso, bet aš esu realistas ir matau kitus talentus, čia dalyvaujančius, girdžiu stiprius vokalus.

„Lietuvos balso” kartelė yra labai aukštai užkelta. Ir pasakyti, kad aš žinojau, jog laimėsiu nokautuose, būtų per drąsu. Tačiau visada savim tiki, darai geriausiai, atiduodi maksimumą, bet juk veikia ir kiti faktoriai, komisija, kuri vertina, sprendžia, komentuoja. Aš dalyvavau lygiomis teisėmis su visais ir džiaugiuosi, kad buvau pelnytai įvertintas.

Suprantu, kad esate pasirašęs sutartį ir negalite atskleisti projekto užkulisių, bet gal bent galite pasakyti, ar „Lietuvos balsas”, jūsų nuomone, yra objektyvus žaidimas, ar tai tik eilinis gražus TV šou žiūrovų akims apdumti?

Manau, kad projektas yra sąžiningas, nes juk mokytojai patys renkasi dalyvius per akląsias perklausas. Be to, pastebėjau tokį dalyką – dažnai per repeticijas kai kurie dalyviai pasirodo geriau, nei per filmavimus, nes tada labiau veikia stresas, jaudulys. Ypač merginos, pastebėjau, persistengia per repeticijas, jos labai daug repetuoja ir tada sudainuoja kur kas geriau, nei per pasirodymą. O balsas dėl tų repeticijų persitempia, pavargsta ir tada per pasirodymą jos sudainuoja blogiau ir mokytojai tada pakeičia savo nuomonę. Tad manau, kad mokytojai vertina tikrai objektyviai ir sąžiningai. Aš asmeniškai jokio subjektyvumo, jokių užkulisinių susitarimų nepajutau, jaučiu vien tik objektyvumą.

Projekto pradžioje jūs buvote pristatytas kaip Klaipėdos kelių policininkas, tačiau šiuo metu jau dirbate Neringos policijos komisariate. Kas paskatino pakeisti darbo pobūdį?

Asmeninis noras tobulėti profesinėje darbinėje veikloje, įgyti daugiau įvairių kompetencijų. Dirbant policijos komisariate, viešojoje policijoje veiklos laukas yra kur kas platesnis, nei dirbant kelių policininku, nesinori stovėti vietoje.

Vadinasi, jei laimėtumėte „Lietuvos balsą”, tolimesnio muzikinio kelio nesirinktumėte?

Nemėgstu spėlioti, kas būtų, jeigu būtų. Kol kas aš sugebu save realizuoti abiejose srityse – ir dabartiniame darbe, ir muzikinėje veikloje. Jei konkrečiai gyvenime iškiltų tas pasirinkimo klausimas, jei nebegalėčiau abiejų sričių suderinti, tada ir spręsčiau – pagal prioritetus tektų rinktis tolimesnį gyvenimo kelią…

O šį sekmadienį jau sužinosime, kaip Nerijui sekėsi „Lietuvos balso” muzikinėse dvikovose ir ar jo gyvenimo kelias krypsta muzikinio pasirinkimo link.

Beje, merginų dėmesiui – išvaizdus, vyriškas, santūrus pareigūnas, apdovanotas sodriu išskirtiniu balsu, po poros mėnesių minėsiantis savo 31-ąjį gimtadienį, turi širdies draugę ir jau planuoja vestuves…[/vc_column_text][vc_video link=”https://www.youtube.com/watch?v=cbaN6A85jOE”][/vc_column][/vc_row]