Klaipėdos savivaldybės užsakymu transporto srautų tyrimus atlikusi VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas (KTTI) pristatė siūlymus, ką reikėtų daryti Herkaus Manto, P. Lideikio , Liepojos gatvių ir Šiaurės prospekto sankryžoje, kad ji taptų gerokai pralaidesnė.

Teigiama, jog vertinant realią situaciją (neanalizuojat galimų transporto srautų iš galbūt atsirasiančio išorinio uosto) didžiausias efektas būtų pasiektas įrengiant atlanką nuo P. Lideikio gatvės, apie 100-150 metrų ilgio greitėjimo juostą Herkaus Manto gatvėje pietų kryptimi, papildomas juostas kiekvienoje gatvėje ties sankryža ir pastačius naujus šviesoforus.

Siūlo įrengti atlanką nuo P. Lideikio gatvės, kuria galėtų  važiuoti į Herkaus Manto gatvę norinti patekti transportas. Dėl jos reikėtų griauti dabar netoli sankryžos stovintį dviaukštį pastatą Herkaus Manto g. 83. Tačiau tai, anot Savivaldybės specialistų, problemų nesudarytų, nes jis priklauso miestui. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak KTTI inžinieriaus Beno Urbelio, transporto srautų tyrimas buvo atliekamas pikinėmis antradienio-ketvirtadienio valandomis spalio mėnesį. Su dronais ir „Gopro” kameromis buvo stebima ne tik minėtoji sankryža. bet ir aplink ją dar esantys šeši transporto mazgai. Konstatuota, jog šioje sankryžoje akivaizdžiai dominuoja srautas iš Herkaus Manto į Liepojos gatvę ir atvirkščiai.

Pasak KKTI specialistų, geriausiai eismo sąlygas pagerintų viadukas Herkaus Manto – Liepojos gatvių kryptimi, tačiau tokio varianto net nesiūloma, nes norint užtikrinti nuolydžius reikėtų statyti labai ilgą – apie 400 m – estakadą. Teigiama, kad turėtų būti bent 50 proc. didesni srautai, kad tokia investicija (kaina jos gali prasidėti nuo 25 iki 30 mln. eurų), atsipirktų.

Nesiūloma čia įrengti ir žiedo, nes atsižvelgiant į transporto srautus jis turėtų būti labai didelis, problemų sukeltų ir šalia sankryžos esanti degalinė, „visos gatvės išsikreivintų”. Taip pat pabrėžta, kad kuo didesnis žiedas, tuo didesni greičiai jame, didesnė ir eismo įvykių tikimybė.

Tad KTTI siūlo įrengti atlanką nuo P. Lideikio gatvės, kuria galėtų  važiuoti į Herkaus Manto gatvę norintis patekti transportas. Dėl jos reikėtų griauti dabar netoli sankryžos stovintį dviaukštį pastatą Herkaus Manto g. 83. Tačiau tai, anot Savivaldybės specialistų, problemų nesudarytų, nes jis priklauso miestui.

Kad tokia atlanka tinkamai funkcionuotų, anot B. Urbelio, dar reikia įrengti ir apie 100-150 metrų ilgio greitėjimo juostą Herkaus Manto gatvėje. Jai žemės užtektų.  Taip pat visose gatvėse ties sankryža reikėtų įrengti papildomas juostas bei naujus, kitokiais ciklais veikiančius šviesoforus.

Pritaikę savo metodiką KTTI specialistai konstatavo, kad šiuos sprendinius reikėtų keisti po 20 metų, nes tada lengvųjų automobilių srautas esą išaugs apie 35 proc. ir situacija šioje sankryžoje vėl pasidarytų tokia pati kaip dabar.

Pristatyme dalyvavęs Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas atkreipė dėmesį, kad tyrimo autoriai neanalizavo, kaip pasikeistų transporto srautai jei Melnragėje atsirastų išorinis uostas, o miestas įgyvendintų tramvajaus projektą.

„Bendrojo plano rengėjai mano, kad jei bus išorinis uostas ir statytis nauji gyvenamieji kvartalai, čia reikėtų dviejų lygių sankryžos. Be to, darnaus judumo plane yra numatyta, kad miesto prioritetai yra viešasis transportas, dviračiai ir pėstieji”, – replikavo ir Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

Reaguodami į tai KTTI atstovai teigė, jog jiems buvo duota užduotis išanalizuoti situaciją „žemiškajame” lygyje.

Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas sakė, kad gavus galutines tyrimo išvadas ir pasiūlymus bus sprendžiama, kokias priemones įgyvendinti šioje sankryžoje.