Gruodžio mėnesį pirmą kartą Lietuvoje nuskambėjusi opera „Orlando furioso“ atvyksta į pajūrį.

Jau šį penktadienį, sausio 11 d., 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje publika turės retą progą išgirsti baroko genijaus Antonio Vivaldi operą. Jos pastatymas subūrė puikią profesionalių menininkų komandą – prie Klaipėdos kamerinio orkestro prisijungė ne kartą su juo koncertavęs dainuojantis barokinio smuiko virtuozas Dimitrijus Sinkovskis, jis tapo šios operos muzikos vadovu. Operos režisierė – Jūratė Vansk.

Operą atliks tarptautinė sudėtis, kurioje greta lietuvaičių Jomantės Šležaitės (sopranas), Rūtos Vosyliūtės (sopranas), Vaido Bartušo (kontratenoras) bus ir žymusis kontratenoras D. Sinkovskis (Rusija), Lietuvoje gyvenanti latvė Gunta Gelgotė (sopranas) ir norvegas Steinas Skjervoldas (baritonas). Pagrindinio veikėjo Rolando partiją, sekant baroko tradicijomis, dainuos Nora Petročenko (mecosopranas).

Barokinio griežimo specifiką ir repertuarą meistriškai įvaldęs rusų smuiko virtuozas D. Sinkovskis kūrybinę partnerystę su Klaipėdos kameriniu orkestru užtvirtina jau ketvirtu bendru projektu. Muzikas savo koncertuose griežia ir diriguoja, tačiau publiką labiausiai nustebina prabilęs unikalaus tembro balsu – kontratenoru. D. Sinkovskio aukštas vyriškas balsas yra lankstus ir gerai tinka subtiliai baroko ornamentikai atskleisti. Savo pasirodymuose jis kolegas ir publiką pakeri magiška garso šviesa ir atlikimo kokybe.

Šioje A. Vivaldi operoje tradiciškai pinasi arijos ir rečitatyvai. Tapybiškos instrumentinės muzikos meistras sukūrė intensyvų emocinį garsovaizdį, turėdamas gana nedidelės sudėties baroko orkestrą.

Apie operą

Antonio Vivaldi operos „Orlando furioso“ („Įniršęs Rolandas“) premjera įvyko 1727-ųjų lapkritį Venecijos San Angelo teatre, kuriame kompozitorius dirbo meno vadovu. Šios muzikinės dramos (dramma per musica) librete pasakojama istorija apie įsimylėjusį Rolandą, kurio jausmų neatliepė širdies dama. Kūrinyje susipina septynių personažų likimai, įtaigiai perteikiami herojų troškimai, viltys, jų puikybė ir manipuliacijos. Meilė – vienintelė tikra vertybė – virsta pasakojamos istorijos ašimi.

Į meilės burtininkės Alčinos salą atvyksta Andželika ir jos ištikima bičiulė Bradamantė. Andželika su mylimuoju Medoru, bėgdami nuo ją persekiojančio beprotiškai įsimylėjusio Rolando, išsiskiria. Andželika prašo Alčinos padėti surasti Medorą. Klastingoji kerėtoja pažada vėl juos sujungti, o už tai tikisi Bradamantės širdies draugo Rudžiero, kurio trokšta sau. Meilės burtininkė užburia Rudžierą, tačiau Bradamantė sužino, kaip panaikinti jos kerus.

Medoras pasiekia Alčinos salą. Jau netrukus jis tuoksis su mylimąja, bet Rolando puikybė gąsdina jaunuosius. Rodydama šiltus jausmus Rolandui Andželika gudrauja – nuvilioja jį į pražūtingą olą. Andželika ir Medoras susituokia. Lauramedžio žievėje jie išrėžia atminimo žodžius: „Andželika čia tapo Medoro žmona“.

Rolandui pavyksta rasti kelią iš olos. Išvydęs meilės priesaikas ir supratęs, kad prarado taip trokštamą moterį, Rolandas įniršta iki beprotybės. Kliedėdamas sudaužo burtininko Merlino statulą, taip sunaikindamas Alčinos magiškas galias. Rolandas atgauna sveiką rotą. Jis suvokia, kad meilė jėga nepasiekiama ir palaimina jaunavedžius, linki jiems amžinų švelnios draugystės ryšių.