Seniūnaičių sueigoje nutarta planuoti kitą savaitę susitikimą tarp Klaipėdos savivaldybės administracijos strategų, tarybos narių ir bendruomeniškų klaipėdiečių.

2019 metais Klaipėdos savivaldybės investicinių planų kiekis nepasikeitė, bet net 32 mln. Eur išsipūtė jų kaina ir 0,5 metų išaugo vidutinė projekto vykdymo trukmė. Martyno Vainoriaus nuotr.

2018 metais biudžete priskaičiavau 99 investicinius projektus už bendrą 212 mln. Eur sumą. Vidutinė projektų vykdymo trukmė 3,3 metų. 2019 metais biudžete pristatyti 99 investiciniai projektai už bendrą 245 mln. EUR sumą. Vidutinė projektų vykdymo trukmė 3,8 metų.

Nors projektų suma ta pati, bet dalis projektų pasikeitė, 19 projektų per 2018 metus baigti arba nutraukti, atitinkamai 19 – tiek pat – atsirado naujų.

Kaip matyti, 2019 metais mūsų investicinių planų kiekis nepasikeitė, bet net 32 mln. Eur išsipūtė jų kaina ir 0,5 metų išaugo vidutinė projekto vykdymo trukmė, o toks pokytis per vienus ataskaitinius metus yra labai daug.

Klausimas – ar naujai atsiradę projektai yra tokie daug brangesni ir ilgiau trunkantys nei jau pabaigti 2018 metais? Jei atsakymas taip, ką darysi, sakysime, kad planuojame prabangesnius projektus ir žadame ilgiau braižyti ir statyti ar kasti. Bet jei 2018 metais devyniolikos baigtų ir tokio pat kiekio naujai į planus įtrauktų projektų vertė ir vykdymo trukmė panašūs, tai jau reikštų nederamai vykdomą administracijos strategų ir projektų vadovų darbą, be pagrindo ir aiškios priežasties auginant kainas ir atidedant realizavimo laiką anksčiau patvirtintų projektų.

19-os 2018 metais baigtų arba nutrauktų projektų bendra kaina – 31 mln. Eur. 19-os 2019 metais naujai įtrauktų projektų kaina – 23 mln. EUR. Taigi, skirtumas tik 8 mln., bet netgi jį reikia ne atimti, o pridėti prie nepagrįstai išaugusio šiuo metu vykdomų projektų brangimo, kuris per vienerius planavimo metus sudaro jau 40 mln. Eur.

„Verslo žinios” prieš kelias savaites skelbė, kad per metus (2018 m. lapkričio mėn., palyginti su 2017 m. lapkričio mėn.) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 2,7%. Tai lėmė darbo užmokesčio (6%), statybinių medžiagų ir gaminių kainų (1,6%) bei mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1%) padidėjimas. Taigi, panašu, kad priežastis ne čia.

19-os 2018 metais baigtų arba nutrauktų projektų vidutinis vykdymo laikas – 3 metai, lygiai toks pat, kaip 19-os 2019 metais naujai įtrauktų projektų projektų vidutinis vykdymo laikas. Taigi, bendrą visų 2019 m. projektų vidutinį vykdymo padidėjimą puse metų nuo 3,3 iki 3,8 lėmė ne naujų projektų vykdymo trukmė. Tai lėmė siekis į ribotų galimybių biudžetą sutalpinti išbrangusius projektus jų užbaigtumo dalį sumažinant ir taip ištempiant vykdymą per ilgesnį terminą, patenkinant „subalansuoto“ biudžeto sąvoką.

Bet ar tokia strategija leidžia visuomenei gauti tai, kas jai aktualu ir jau tarnautojų pažadėta už tą pačią kainą, kuri buvo patvirtinta derantis dėl projekto atsiradimo biudžete galimybės su taryba ir visuomene?

Ar tokia strategija leidžia visuomenei gauti tai, kas jai aktualu ir jau tarnautojų pažadėta tuo laiku, kuris buvo numatytas derybų metu?

Pavyzdys: iš 12-os Aplinkos apsaugos programos investicinių projektų net 8-ių įgyvendinimo pabaigos laikas atidėtas, bent 1 metams, 2-jų projektų 2 metams, 1 – 3 metams, 1 – 6 metams. Penkių dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimo projektai buvo skambiai pristatyti pernai patvirtintos Darnaus judumo strategijos metu, o jau po metų pateiktoje tvirtinimui 2019 metų strategijoje bendra tų projektų išpildymo atidėjimo metais suma – 14 metų. Iki 2025 metų, kai dviračių takai, kaip planuoja strategai, bus baigti, dviratininkai gali nesulaukti:)

Ir čia kalba ne apie ilgai trunkančias baseinų ar stadionų statybas, o apie takelius.