Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-01-31 |
Infrastruktūra (lot. infra – „apačioje, tarp“) – tarpusavyje susijusių struktūrinių elementų visuma, įgalinanti ar palaikanti visą struktūrą bei jos funkcionavimą. Arba kitaip – ekonominės veiklos sritys, kurios padeda vykti kitiems gamybos procesams. Ryšių infrastruktūrai priskiriama: keliai, ryšiai, transportas (citatos iš „Vikipedijos” ir „Verslo žinių” parengtų apibrėžimų).
Klaipėdos uostas, užimantis ~6 proc. Klaipėdos miesto teritorijos, turi didelę įtaką mieste kuriamoms darbo vietoms, šalies BVP surinkimui. Jam mieste skirta geriausia teritorija šalia marių su vaizdeliu į Kuršių neriją ir priėjimu prie vandens. Galiausiai, tai vienintelė teritorija mieste, kuriai Lietuvoje leista daryti atskirą teritorijos Bendrąjį planą, o jo statusas laikomas viršesniu nei paties Klaipėdos miesto bendrasis planas.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Visi didžiuojasi uosto teritorijos valdytojos, Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos (KVJUD), skelbiamais veiklos rezultatais – 2018 metais perkrauta net 46 mln. tonų krovinių. Visi tie kroviniai uosto krovos kompanijų teritoriją, nuomojančią ją iš KVJUD, pasiekia trejais keliais: uosto akvatorija (laivai), geležinkeliais (traukiniai) ir miesto keliais (krovininis autotransportas). Į šią uosto infrastruktūrą KVJUD investuoja savo lėšas.
Kaip šiandien skelbia vieno iš miesto dienraščio priede, skirtame uosto veiklai, KVJUD infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, 2018 m. direkcija į infrastruktūrą investavo rekordinius 39 mln. Eur. Šiemet planuose net 50 mln. Eur. Visi tie milijonai bus investuoti į krantinių rekonstrukciją ir marių dugno valymo ir kanalo gilinimo darbus.
Per ateinančius ketverius metus į uosto infrastruktūrą Uosto direkcija planuoja investuoti 477 milijonus Eur. Daug, ar ne, spręskite patys, bet tai būtina ir suprantama. Juk kiekvienam aišku, kad be tos infrastruktūros, be tų gatvių, geležinkelių tinklo ir krantinių nepasieks kroviniai uosto, neišplauks laivai.
Kaip praėjusiais metais teigė dažnas radijo stoties „Žinių radijas” svečias KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus, investicijos į uosto infrastruktūrą atsiperka jau po 3 metų. 2017 m. pelningumas užfiksuotas finansinėse ataskaitose (balanse) siekė 64 proc., veiklos pelningumas – 53 proc. (pelningiausia įmonė sektoriuje).
„Aš nežinau bet kurios kitos verslo įmonės Lietuvoje, ne tik valstybinės, bet ir privačios, kuri galėtų pasigirti tokio dydžio pelningumu”, – teigė A.Vaitkus.
Tik va, yra viena keista aplinkybė. Jei KVJUD investuoja tiek daug į vieną iš uosto infrastruktūros dalių – marių gilinimą ir krantines, „Lietuvos geležinkeliai” savo ruožtu į jiems priklausančius geležinkelio kelius, einančius per miestą, kodėl Uosto direkcija tiek mažai investuoja į trečią svarbią transporto infrastruktūros dalį – AUTOMOBILIŲ KELIUS?
Važiuoja jau daug metų vis didėjantis skaičius furų drauge su miestiečių automobiliais Baltijos prospektu, Šilutės plentu, Minijos ir kitomis gatvėmis, dulkina savo dyzelinių variklių išmetamų dujų dalelėmis miestiečių kiemų orą, o investuoti į tų gatvių tvarkymą, aplinkkelių įrengimą ar taršos prevenciją ir sveikatos gerinimo programas direkcija nelabai nori.
Viename iš susitikimų su Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) nariais A.Vaitkus minėjo, kad KVJUD skiria Klaipėdos miesto biudžetui 16 proc. nuo pelno. Mano skaičiavimais, vien už 2017 metus ši suma turėjo sudaryti 5 mln. EUR. (nuo 31,4 mln EUR bendro pelno). O ką rodo miesto savivaldos ataskaitos? Vieną tokią pavyko gauti . Joje skelbiama, kad KVJUD į Klaipėdos miesto infrastruktūrą per 2010–2017 metų periodą investavo kas metus vidutiniškai po 1,34 mln EUR. Tai yra 29 kartus mažiau nei investicijos į laivams skirtą infrastruktūrą 2017 m.
Gal Uosto direkcijos vadovas, rengdamasis kandidatuoti į merus, jau pastebėjo tokį apmaudų neapsižiūrėjimą ir suplanavo kompensuoti skriaudą miestiečiams ateity?
Šiandien patvirtinto 2019-2021 m. Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio veiklos plano suvestinėje skelbiama, kad šiais metais KVJUD investicijos į miesto ir uosto bendrą infrastruktūrą per 3 metus sudarys… 1,66 mln. EUR, kas yra 30 kartų mažiau nei planuojama investuoti į marių gilinimą ir krantines.
Ši investicija sudaro 0,7 proc. nuo bendro 2019 metų Klaipėdos miesto savivaldos skirstomo biudžeto. Ne tai ko tikėtumėmės, ar ne?
Miestiečiai, bendruomenių atstovai ir seniūnaičiai, susirinkdami aptarti šio labiausiai taršos kamuojamo Lietuvos miesto problemų, be kitų aptariamų, vardina dalykus, kurių tikėtųsi iš KVJUD:
pakeistas jūrų uosto įstatymas, numatant dabar nesamą direkcijos atsakomybę už nuomojančių žemę krovos kompanijų taršos kontrolės užtikrinimą;
adekvatus, bent 20 mln. EUR per metus siekiantis KVJUD indėlis į miesto biudžetą bendrų su miestų gatvių infrastruktūros, taršos prevencijos, socialines ir sveikatos apsaugos programas;
jau šiais metais pradėtas pietinio aplinkkelio, dedikuoto vien krovininiam uosto transportui, judančiam tarp prie Kiaulės nugaros projektuojamo hub’o ir Šilutė-Palanga kelio, iš toli aplenkiant gyvenamus rajonus;
peržiūrėjimas visų (43?) 2018 m. pateiktų miesto savivaldybės administracijos pastabų, susijusių su 2018 m. parengtu uosto bendruoju planu ir naujos derybos su miesto urbanistais, siekiant atsižvelgti į visas pateiktas pastabas ir įtvirtinti jas uosto BP (praėjusiais metais nei viena iš miesto savivaldos pateiktų pastabų nebuvo tenkinta);
sąžiningo veikimo deklaracija, neplanuojant be pagrindo giliavandenio uosto Melnragėje, o laukiant Lietuvos BP rengimo metu parengtos rimtos palyginamosios Melnragės ir Būtingės alternatyvos studijos, daromos vienu metu, vieno profesionalaus verslo subjekto, kurio atrankos sąlygas ir pasirinkimą patvirtins LR Vyriausybė.
Rašykite, jei ką praleidau.
O kol gerbiamas Arvydas Vaitkus, kandidatas į merus, nors ir laikinai nušalintas nuo pareigų, bet vis dar yra KVJUD, gal galėtų pasirūpinti tokių sprendimų įtvirtinimu šiandien? Nes pasakomis apie tai, kas bus rytoj, jau keletą kartų panašiom kalbom patikėję ir vėliau nusvilę miestiečiai tikrai nebesusigundys. Dar yra mėnuo laiko sprendimams ir parašams ant tuos sprendimus tvirtinančių dokumentų.
Teigiama, kad bet kuris mūsų yra daugiausiai per 5 draugų draugus nuo šalies prezidentės ar bet kurio premjero kabineto ir Seimo nario. Dalinkitės šia žinia, gal ji, pasiekusi Vyriausybę, kuri šiais metais turėtų teikti Seimui tvirtinti KVJUD statuso į valstybinę įmonę keitimo projektą, paskatins sprendimų priėmėjus atsižvelgti į Klaipėdos miesto gyventojų norą daryti uostą municipaliniu ir priskirti miestui dalį jo akcijų, tuo pačiu ir teisę į pelną, kurį miestas galėtų panaudoti miesto susisiekimo sistemos gerinimui ir taršos, triukšmo, socialinių ir kitų problemų sprendimams.
Žalieji valstiečiai ima Klaipėdoje valdžią. Didžiausias miesto taršos kaltininkas Vaitkus viename sąraše su kovotoja prieš taršą Girskiene. Ir tai jie vadina „geriausia komanda”. Ar jie bent yra susitikę prie vieno stalo susiderinti vertybių? Taip įsivaizduoju jų darbą Taryboje: vienas balsuos už giliavandenį uostą ir krovos (taršos) plėtrą, o kitas – prieš. Pati darniausia žalių politikų chėbra 🙂
Šiuo metu galiojantis uosto įstatymas nedviprasmiškai nusako pilną uosto direkcijos atsakomybę už aplinkos apsaugą uosto teritorijoje. Įstatymo 11 str. „Uosto direkcijos funkcijos”, 13) p. ORGANIZUOTI IR VYKDYTI UOSTO APLINKOS APSAUGĄ.
Visi anksčiau girdėti iš p.Vaitkaus sklindantys garsai, kad direkcija yra tik ofisas, krovos darbų uoste neorganizuoja ir todėl aplinkos apsauga uosto teritorijoje yra vien uosto kompanijų (uosto žemės nuomininkų) atsakomybė yra smarkiai prasilenkiantys su įstatymu, tik išsisukinėjančio nuo atsakomybės valdininko interpretacijos.
Direkcija ne tik organizuoja, bet ir vykdo aplinkos apsaugą uoste, t.y. nustato tvarkas ir taisykles, privalomas visiems uosto žemės nuomininkams, kontroliuoja kaip šie tų tvarkų ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų laikosi ir būtent direkcija kartu su uosto kompanijomis prisiima atsakomybę už uosto teritorijoje vykstančius tų įstatymų/taisyklių/normatyvų pažeidimus.
Keletą oro taršos kontrolės stotelių pastatyti savo (uosto) teritorijoje ir tai labai garsiai pateikti kaip didžiulį indėlį į taršos kontrolę mieste, bet miestiečiams neleisti internetu stebėti tų stotelių parodymų – tik šitaip uosto direkcija suvokia savo atsakomybę už aplinkos apsaugą? Direktorius sakė – mums (direkcijai) stotelių duomenys reikalingi tik tam, kad galėtume gelbėjimo tarnybas informuoti kokias priemones vežtis į avarijos uoste vietą, jeigu tokia bėda nutiktų. Mieli uosto valdininkai – ar tikrai to pakanka? Jeigu taip – savo teritorijoje kraukite, terškite, matuokite ir skaičiuokite ką tik norite, bet anksčiau ar vėliau klaipėdiečiai pasieks, kad už uosto tvoros į miesto pusę ir nuo krantinės į vandens pusę tos jūsų taršos nebeliktų visiškai.
Dėkui Renaldui superinis straipsnis
Puikiai viską Renaldas suguldė
Atostogaujantis uosto direktorius, ko gero visą laiką atostogaujantis, nes dirbantis tikrai nepasakotų nesąmonių apie padidintą pinigų skyrimą Klaipėdai.