Palanga keičiasi. Keičiasi ir miesto meras Šarūnas Vaitkus. Iš neryžtingo ir sunkiai komunikuojančio karjeros pradžioje tapo ryžtingu ir pasitikinčiu savimi.

Praėjusių metų pabaigos duomenimis Tėvynės sąjungos – konservatorių partija Palangoje turėjo apie 130 narių. Anot vieno partijos bičiulio, net nesistengiama gausinti partijos gretas, nes „didelį kolūkį sunkiau suvaldyti“.

Meras situaciją valdo. Per jo karjerą buvo, berods, vienintelis maištas artimoje aplinkoje.

Šiems rinkimams Šarūnas Vaitkus ruošėsi ilgai ir suprato, kurios rinkėjų grupės jam ir partijai yra svarbiausios. Jis daug bendravo su bažnyčių bendruomenėmis, Palangos bočiai jo priimamajame visada buvo laukiami, socialinis skyrius Palangos savivaldybėje veikia kaip šveicariškas laikrodis, senelių globos namai – bene geriausi regione. Martyno Vainoriaus nuotr.

Su savo elektoratu Š. Vaitkus sutaria kuo puikiausiai. Penkiolikai tūkstančių Palangos miesto rinkėjų meras ir jo aparatas paaiškino, kad mokėti vos ne 600 eurų už vieną kvadratinį Grafų Tiškevičių alėjos metrą yra ūkiškas sprendimas. Niekas nesiginčijo.

Tiesa, kai opozicinėje FB grupėje „Vieninga Palanga“ buvo „patrolinta“, kad už 800 tūkst. eurų (tiek kainavo visas projektas) buvo galima ne tik 230 metrų alėją nutiesti, bet dar ir pastatyti kelias vaikų žaidimų aikšteles, pasipylė mero aplinkos trolių komentarai. Sutapimas ar ne, tačiau šių konkrečių trolių paskyros buvo sukurtos praėjusiųjų metų vasarą, taigi rinkimams ruoštasi iš anksto.

Ir anksčiau buvo kalbų, kad savo artimą erdvę socialiniuose tinkluose meras akylai prižiūri, nepalankūs komentarai yra šalinami, komentatoriai – „baninami“. Žinau bent du, nors tokių „uždraustų“ tikriausiai yra ir daugiau. Panašu, kad šioje srityje Š. Vaitkus turi gerų pagalbininkų, jo paties postai tvarkingi, informatyvūs, neužgaulūs.

Trolis „Vieningos Palangos“ aikštelėje – kita kategorija. Jis labiau panašus į entuziastą, kuriam nelabai sekėsi su lietuvių kalba Kelmės statybininkų mokykloje. Lietuvių kalbos mokytoja ant jo nerėkė. Jei ir rėkė – naudos nebuvo.

Šiems rinkimams Š. Vaitkus ruošėsi ilgai ir suprato, kurios rinkėjų grupės jam ir partijai yra svarbiausios. Jis daug bendravo su bažnyčių bendruomenėmis, Palangos bočiai jo priimamajame visada buvo laukiami, socialinis skyrius Palangos savivaldybėje veikia kaip šveicariškas laikrodis, senelių globos namai – bene geriausi regione. Net jeigu Š. Vaitkus vieną dieną visai dingtų iš socialinių tinklų – šiuos rinkimus laimėtų, nes jo elektoratas – nuoseklus.

Ir dar – mieste nebuvo ir nėra pilnavertės opozicijos.

Problemų Palangos konservatoriai turės per kitus rinkimus, jei tik rinkėjai pradės domėtis Palangos politinio elito veiklos rezultatais. Dabar gi kaip Š. Vaitkaus laimėjimas pateikiamas naujų prekybos tinklų atėjimas, nors iš jų naudos lygiai tiek, kiek jų darbuotojai sumoka GPM‘o, o parduotuvių savininkai – žemės mokesčio. Kažkaip neteko girdėti, kad jie pelnu dalintųsi. O gal dalinasi?

Kiti stambūs investuotojai Palangoje – valstybės biudžetas ir ES parama. Vasaros estrada, kempingas – prie Stalino tokį miesto vadovą, kuris metų metus stebi, kaip tušti stovi beveik baigti objektai – būtų ištrėmę į Sibirą. Labai smagu, kad anie negeri laikai baigėsi, ir mes vėl galėsime balsuoti už savo merą.

Jo laukia nauja kadencija. Daugiau prekybos tinklų Lietuvoje nėra, nebent Skvernelis prisikviestų, taigi reikės statyti Šventosios uostą. Tai nebus lengva padaryti, nors dar yra viltis, kad dalis Š. Vaitkaus rinkėjų paprasčiausiai pamirš, kad jis žadėjo tai padaryti. Ir vėl balsuos už jį.