Pirmadienio vakarą ir naktį į antradienį, iki paryčių, šiaurinės ir centrinės Klaipėdos dalių gyventojai skundėsi dėl itin aitraus kvapo, kurį, jų nuomone, galėjo skleisti naftos produktai. Tačiau patikrinimo specialistams nepavyko suorganizuoti, nes teisės aktai yra numatę labai sudėtingą tvarką – tokį patikrinimą turi vykdyti trijų institucijų atstovai.
Teigiama, kad kontrolę galima vykdyti ir naktį ar vakare, tačiau tai būtina suplanuoti iš anksto, tad galimybės operatyviai reaguoti į gyventojų signalus kaip ir nėra.
Nė viena iš šiaurinėje uosto dalyje įsikūrusių įmonių neprisipažįsta, kad būtent smardino miestą. Martyno Vainoriaus nuotr.
Šauksmas tyruose
Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė pasakojo, kad pirmadienio vakarą, po 18 val., pajuto itin aitrų kvapą. Moteris bandė skambinti į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą, bet ten atsiliepė tik valytoja ir pasakė niekuo negalėjusi padėti. Jai nepavyko prisiskambinti ir centro direktoriui į mobilųjį telefoną, tad neliko nieko kito, kaip tik rašyti el. laišką, į kurį atsakymą esą gavo tik trečiadienį – buvo parašyta apie telefono numerius, kuriais galima kreiptis darbo metu.
„Vitės rajone antradienio naktį 2-5 val. buvo jaučiamas labai stiprus/aitrus naftos produktų kvapas. Antradienį skambinau 10.30 val. pati, nes jutau naftos kvapą savo bute esant uždariems langams ir lauke atidariusi langus. Kalbėjau su Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Karaliene. Tą valandą ji dar net nematė skundo, kurį dėl šio kvapo (spėju, to paties) išsiuntė vakar vakare Melnragės bendruomenės seniūnaitė 19.30 val. Mano manymu, jau 8- 9 val. šis skundas turėjo būti ant jos stalo ir ši įstaiga privalėjo reaguoti ir imtis veiksmų nedelsiant. Po mano išsiųsto skundo D. Karalienė teigė, kad bandys sušaukti komisiją (dalyvauja ir Aplinkos apsaugos departamento atstovai) , kuri yra sudaryta būtent tokiems skubiems atvejams. Tačiau D. Karalienė teigė negalinti garantuoti, kad visi komisijos nariai galės vykti tirti situacijos, o ji viena nieko nepadarys. 12.05 val. kvapo nebeliko. Senamiesčio bendruomenės pirmininkas taip pat jautė šią smarvę senamiestyje 2 val. Jo manymu, reikalinga oro taršos ir kvapų matavimo stotelė Vitės rajone. Taip pat manome, kad reikalinga budinti įstaiga, kuri, esant stipriems kvapams, reaguotų bet kuriuo paros metu”, – „Atvirai Klaipėdai” rašė klaipėdietė Alina Andronova.
Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenė vadovas Andrius Petraitis „Facecook” paskelbtame savo komentare rašė: „Kalbėjau su KN gamybos vadovu. Sakė, kad pirmame ir antrame kelyje naktį buvo kraunamas Orlens mazutas. Po mano naktinio skambučio liepė sumažinti temperatūrą nuo 100 iki 75 C. Sakė, kad, matyt, teks spręsti perkrovimo intensyvumą. Kažką užsiminė, kad planuojamas finansavimas rekuperatorių įsigijimui, kuriuos naudotų prieplaukoje ir estakadose”.
A. Petraitis „Atvirai Klaipėdai” patikslino, kad skambino apie 3 val. nakties internete rastu mobiliojo telefono numeriu, kurį buvo paviešinęs pats direktorius, ragindamas skambinti ir pranešti apie kvapus.
„Bendravome labai maloniai. Dar kartą susiskambinome jau dieną”, – sakė A. Petraitis, patikinęs, kad smarvę naktį iš pirmadienio į antradienį 2-3 val. jautė ir Teatro gatvėje, ir joje esančiuose savo namuose.
Griozdiška tvarka
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Karalienė „Atvirai Klaipėdai” patvirtino, kad iš gyventojų dėl smarvės sulaukė nemažai skambučių ir el. laiškų.
„Higienos normos ir Kvapų kontrolės taisyklės numato, kad tokiais atvejais turi būti sudaryta komisija iš leidimą išdavusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento, Savivaldybės ir mūsų centro. Mūsų direktoriaus įsakymu tokia komisija yra patvirtinta, bet antradienį patikrinimo negalėjome atlikti, nes tuo metu deleguota Savivaldybės Sveikatos skyriaus specialistė atlikto kitą patikrinimą, o vėliau kvapai jau išsisklaidė. Tačiau parašiau raštus „Klaipėdos naftai”, Krovinių terminalui ir KLASCO, kad jie iki trečiadienio darbo pabaigos atsakytų, kokie tuo metu buvo vykdomi krovos darbai. Taip pat kreipiausi į Aplinkos apsaugos departamentą, kad jie atsakytų, ar tuo metu nebuvo kokių pažeidimų”, – sakė D. Karalienė.
Ji aiškino, kad gavus pranešimą ir esant galimybei sukviesti minėtąją komisiją, ji važiuoja į gyventojų nurodytą vietą ir savo nosimis uosto, ar jaučia kokį kvapą. Jį pajutus būtų važiuojama prie potencialaus jo šaltinio. Jei įmonėje jaučiamas kvapas sutampa su tuo, kuris užuostas pas gyventojus, rašomas raštas Savivaldybei ir Aplinkos apsaugos departamentui, ar jie tuo metu nefiksavo kokių pažeidimų.
„Jei sulaukus atsakymų paaiškėja, kad jokių pažeidimų nefiksuota, tada inicijuojamas kvapų paėmimas iš įmonės. Jį gali atlikti tik vienintelė laboratorija Vilniuje, turinti vienintelį įrenginį. Mėginys keliauja į Vilnių, o paskui jau kitas specialistas su specialia kompiuterine programa modeliuoja, kiek tokie kvapai gali sklisti. Jei matytume, kad jie viršija 10 europinių vienetų, įmonė būtų įpareigota parengti kvapų mažinimo programą. Tačiau tokių viršijimų dar nebuvo fiksuota. Tiesa, matavimai buvo atlikti tik pietinėje miesto dalyje”, – aiškino specialistė.
Ji tikino, kad kvapų kontrolę galima atlikti ir naktį ar vakare, po darbo valandų, tačiau pripažino, kad tai galima daryti tik iš anksto suorganizavus.
„Mes nesame operatyvininkai. Visų trijų institucijų atstovai turėtų iš anksto pasikoreguoti darbo grafikus, užsitikrinti transportą”, – sakė D. Karalienė.
Ji rekomendavo tokiais atvejais skambinti 112 ir svarstė, kad į pranešimus apie aitrius kvapus turėtų sureaguoti priešgaisrinė tarnyba, bet kartu pripažino, kad gaisrininkų nosių „parodymai” nebūtų teisinė priežastis pradėti vykdyti minėtąsias procedūras.
Anot A. Andronovos, Švyturio g. gyventojai, kaip ir Melnragės bendruomenė, ketina teikti prašymus ir raginti švietimo įstaigas, esančias šalia uosto, kreiptis į Savivaldybę, kad jų vykdomoje oro monitoringo programoje būtų numatyta taršos matavimo stotelė ir Vitės rajone, nes valstybinio tinklo monitoringo stotelės esą neatspindi situacijos šalia didžiulių ūkio objektų, dėl kurių veiklos „didžioji dalis lakių organinių junginių patenka į aplinką”.
Uostininkai kratosi
„Klaipėdos naftos” komunikacijos vadovė Indrė Milinienė „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad įmonė ruošia atsakymą Visuomenės sveikatos centrui, kuriame buvo informuojama, kad minėtu laikotarpiu buvo krauti tamsūs ir šviesūs naftos produktai.
„Vykdant krovą buvo taikomos visos numatytos maksimalios ir būtinos aplinkosaugos priemonės. Nuo įprasto technologinio proceso nebuvo nukrypta”, – sakė ji.
Krovinių terminalo ekologė Modesta Riaukaitė sakė, jog raštas jau išsiųstas. Jame nurodyta, kas buvo kraunama, tačiau atskleisti „Atvirai Klaipėdai” ji to negalėjo – esą tai turi padaryti vadovas. O su juo susisiekti nepavyko. Visgi M. Riaukaitė sakė esanti įsitikinusi, kad Krovinių terminalas tikrai nesmardino miesto.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) atstovė spaudai Vida Bortelienė pasidalino parengto atsakymo turiniu. Jame rašoma, kad KLASCO nekrauna ir tada nekrovė krovinių, turinčių specifinį kvapą.
2015-ųjų gruodį, kai gyventojai skundėsi aitriais kvapais, kaltę buvo prisiėmęs Krovinių terminalas – esą kvapai sklido dėl to, kad buvo valomos trys talpyklos, kurias reikėjo paruošti kitam kroviniui ir labai gerai išvalyti. Į jų vidų lindo darbininkai, tad jos buvo atidarytos.
Ne tik smirdėjo Klaipėdos šiaurinė dalis ,bet pastovei naktimis smirda ir pietinė dalis,Smiltelės Varpų,Simonaitytės gatvės ir t. t. Aplikui labai daug nuodingu fabrikų baigia visus mus išnuodyti neaišku kur žiūri mūsų valdžia ar jiems nesmirda?