2018-ieji buvo geriausi metai Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) istorijoje, skelbia jos valdymo bendrovė.

34-ių čia veikiančių investuotojų bendra apyvarta pernai sudarė 1,239 mlrd. Eur arba 20% daugiau nei 2017 m. Per praėjusius metus fiksuoti ir rekordiniai eksporto, pirkimų Lietuvoje bei sumokėtų mokesčių rodikliai.

Praėjusiais metais Klaipėdos LEZ investuotojų bendruomenė Lietuvoje įvykdė pirkimų už 321,1 mln. EUR arba 27,9% daugiau nei 2017 m. Prie simbolinės 100 mln. EUR reikšmės pernai priartėjo ir LEZ įmonių sumokami mokesčiai: jie sudarė 91,8 mln. EUR arba 3 kartus daugiau nei 2017 m. Didžiąją šio pokyčio dalį lėmė nuo 7 iki 64,3 mln. EUR per metus padidėjęs sumokėtas PVM, „Sodros” ir GPM mokesčiai augo nuo 18,1 užpernai iki 25,2 mln. EUR 2018 m.

Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius, komentuoja, kad penkis kartus sparčiau už visos Lietuvos ekonomiką augę LEZ bendrovių rodikliai rodo teritorijoje dirbančių įmonių konkurencingumą šiandienos globaliame versle bei uostamiesčio pranašumus sėkmingiems investuotojams.

“2018-ieji džiugina dvigubai: spartų proveržį parodė mūsų didieji ilgamečiai investuotojai, tačiau kartu pasiūlėme jau pasitvrtinusius smulkesniems gamintojams skirtus greito įsikūrimo sprendimus. Taip pat siekiame sudaryti geresnes sąlygas ne vien gamybai, bet ir kūrybai: gamintojų laboratorijoms, tyrimų ir tobulėjimo centrams – tai raktas į aukštesnės pridėtinės vertės verslą ir darbo vietas ne tik ateityje, bet jau ir šiandien. Todėl skatiname ir aktyviai ieškome dialogo su aukštosiomis mokyklomis, savivaldos ir valstybės atstovais: sąlygos inovacijoms reikalingos ne tik pritraukiant naujas, bet ir išlaikant esamas investicijas”, – pranešime spaudai cituojamas E. Kiudulas.

Pernai formaliai sumažėjo Klaipėdos LEZ investuotojų eksportas, sudaręs 610,2 mln. EUR arba 108 mln. EUR mažiau nei 2017 m. Šį pokytį lėmė vienos stambios bendrovės sprendimas didžiąją dalį eksporto formaliai vykdyti per antrinę prekybinę įmonę. Teigiama, kad pašalinus šį efektą, LEZ įmonių eksportas pernai būtų siekęs apie 850 mln. EUR.

Dvi didžiausios, 100 mln. EUR apimtis viršijusios LEZ teritorijos eksportuotojos buvo „Orion Global PET” ir „Mestilla”.

Per praėjusius metus Klaipėdos LEZ veikiančių investuotojų padaugėjo nuo 29 iki 34, o šiose kompanijose dirbančių darbuotojų nuo 3216 iki 3427. Pridėjus kitas LEZ teritorijoje veikiančias įmones, viso Klaipėdos LEZ veiklą vysto apie 100 verslų, įdarbinančių daugiau kaip 5500 žmonių.

Per praėjusius metus investicinius projektus Klaipėdos LEZ pradėjo ar apie juos paskelbė kompanijos „Capella Baltica”, „Baltijos Eucutekas”, „Focus Fabrication Group”, „Etman”, „Vėjo projektai”. Iš esamų investuotojų didesnius plėtros projektus pernai įgyvendino arba pradėjo „Neo Group”, „Retal”, „Lavango”, „Indorama”, „Ad Rem”.

„Balandžio mėnesį pristatyta LEZ ataskaita parodė, kad Lietuvoje įsikūrusios LEZ naudingos tiek ekonomine prasme, tiek nagrinėjant jų poveikį viešiesiems finansams. Skaičiuojama, kad LEZ teigiamas poveikis viešiesiems finansams 2002–2043 m. laikotarpiu 6,6 karto pranoks viešąsias investicijas ir negautus mokesčius dėl taikomų lengvatų. Kaip parodė mūsų analizė, norint, kad LEZ rodikliai augtų ne tik esamų, bet ir naujų investuotojų dėka, būtina vystyti esamų LEZ infrastruktūrą bei plėsti jų ribas, kad įmonėms būtų galima pasiūlyti didesnio ploto sklypus“, – teigia Mantas Katinas, VšĮ “Investuok Lietuvoje” vadovas.