Taip, nekvieskit balsuot, o kvieskit domėtis politika.

Prieš kiekvienus rinkimus susiformuoja tas pats reiškinys lietuviškoj politikos padangėj – kvietimas jaunimą balsuoti.

Aktorius Mindaugas Papinigis kviečia balsuot, apsimetęs chuliganu ar kažkuo panašiu.

Kažkam jaunimo neaktyvumas politiniuose rinkimuose atrodo tokia problema, kad net sukuriamos tokios atseit „pilietiškumą“ skatinančios reklamos:

[alaya_three_fourth_last][/alaya_three_fourth_last]

Dar vienas geresnis klipas, užsienietiškas: [alaya_three_fourth_last][/alaya_three_fourth_last]

Sakykim, jaunam žmogui tokie video ir įkyrūs kvietimai balsuot padaro įspūdį. Už ką jis turėtų balsuot ir ką rinktis pirmąkart išmestas į balą, kur plaukioja įvairaus plauko politiniai rykliai? Kaip atsirinkt sau patinkančią žuvelę, kaip atskirt banginius nuo upėtakių? Gal protingesnis ir supras, kad kvietimas yra ne tiesiog balsuoti, o balsuoti ir atsakingai. Tik ką ta atsakomybė reiškia?

Pamenu savo pirmuosius balsavimus – buvau žalias antro ar trečio kurso studentas. Ai, galvoju, nueisiu balsuot, kad jau visai šalia namų yra. Miglotai prisiminiau, už ką balsavau, ir kad apsisprendžiau jau stovėdamas prie apylinkės durų, perskaitęs gyvenimo aprašymą plakate. Net nelabai domėjausi, ar tas kandidatas po to laimėjo (Seimo vienmandatė). Tik po kokių 10 metų jau turėjau apie tą kandidatą susidaręs nuomonę (pasirodo, nebuvo labai blogas variantas), nors jo politinė karjera jau ėjo į pabaigą.

Dabar, kai baigėsi 2019 metų rinkimų maratonas, yra pats geriausias laikas kviesti jaunimą tiesiog DOMĖTIS politiniu gyvenimu.

Vasara – toks metas, kai politinių veiksmų ir naujienų apmažėja, tad gera proga „įsivažiuoti“. Jei žmogus tai darys po truputį kasdien, nuosekliai, po pusantrų metų ar kituose rinkimuose jau galės balsuoti atsakingai ir savo pasirinkimą argumentuot bei paremt nuomone, kurią pats susidarė. Ne skubotai, prieš rinkimus, o per ilgą laiką, stebėdamas seimūnus, savo miesto merą, Tarybos narius, prezidentą nuo pat kadencijos pradžios. Matydamas visas nesąmones, kurias prieš rinkimus bus bandoma užglaistyti, jis jau turės įgijęs patirties ir žinos, ant ko „nepasimauti”.

Jei žmogus pasidomi tik prieš rinkimus, balsuoja ir pamiršta, tai toks balsas eina vėjais. Politika besidomintis žmogus turi nebijoti kelti klausimus, kartais ir tiesiogiai savo rinktiems ir nerinktiems politikams – dabar tai visiškai lengva daryti net ir tiesiog feisbuke.

Vytautas Čepas – Klaipėdos politikas, nestokojantis humoro.

Prieš rinkimus visada pagyvėja politikų komunikacija. Vyresnių žmonių jau nebestebina tokie kelerių metų ciklai, skirti naujiems rinkėjams, nesidomintiems politika, kasdien arba naujai iškeptiems. Politikai žino, kad naujokų balsas toks pats vertingas, kaip ir senų patyrusių rinkėjų.

Per daugelį metų stebint tuos ciklus kaip rinkėjui darosi vis lengviau atskirt grūdus nuo pelų. Vis lengviau suprasti, ar kandidatai prieš pat rinkimus išlindo it grybai po lietaus, ar ką yra naudingo prieš tai nuveikę, ar turi patirties.

Per daugelį metų politikos stebėjimo daugelis reiškinių ar skandalų nebedaro įspūdžio patyrusiam rinkėjui ir jų įtaka apsisprendimui mažėja. Patyrę politikai žino, kaip suklaidint naujokus rinkėjus. Kad to išvengtume, skatinkime jaunimą pradėti domėtis politika dabar, kai viskas nurimę ir kai esamų bei būsimų politikų nuveikti darbai lengviausiai bei geriausiai matysis per kitus rinkimus.

Daugiau autoriaus nuomonių politinėmis temomis galima rasti asmeniniame tinklraštyje klpd.lt