Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2017-11-30 |
Nors Klaipėdos savivaldybės administracija yra parengusi dviejų mieste esančių piliakalnių – Žardės ir Purmalių – tvarkybos projektus, šių kultūros paveldo objektų sutvarkymui trukdo ne kas nors kitas, o Kultūros paveldo departamentas (KPD). Taip teigia Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. KPD Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė pirštu rodo į Savivaldybės administraciją, kaltindama ją nesilaikant nustatytų teisės aktų reikalavimų.
Į pabaigą einant 2017- iesiems, kurie, žinia, Lietuvoje buvo paskelbti Piliakalnių metais, skirtingų institucijų atstovai vis dar tarpusavyje ginčijasi, kam uostamiesčio piliakalniai turėtų priklausyti ir kas jais turėtų rūpintis.
Šiemet ant Žardės piliakalnio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei visuomenininkų iniciatyva pirmą kartą miestiečiams buvo surengta rudens lygiadienio šventė. Tikimasi, kad ji taps tradicine, autorės nuotr.
Trečiadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame pasitarime, kuriame be miesto valdžios atstovų dalyvavo ir KPD Klaipėdos skyriaus bei Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atsakingi darbuotojai, virė aistros dėl per daugybę metų niekaip nesutvarkomų dviejų miesto ribose esančių piliakalnių.
Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, po pasitarimo kalbėdamas su „Atvira Klaipėda”, neslėpė nusivylimo dėl to, kad KPD atstovai nepritarė jų parengtiems minėtų piliakalnių tvarkybos projektams. Jie reikalauja, kad Savivaldybė įregistruotų žemės nuosavybę, suformuodama piliakalnių sklypus. Pasak S. Budino, tai yra valstybinė žemė, savivaldybei esą nėra jokio tikslo ten turėti savo sklypų.
„Mūsų, kaip Savivaldybės, tikslas nėra turėti piliakalnį, kaip nuosavybę, mūsų tikslas – juos sutvarkyti“, – sakė S. Budinas. Administracijos direktorių labiausiai stebina tai, kad NŽT, kaip žemės valdytojai, dėl to nemato jokių problemų, o Kultūros paveldo departamentas užsiima žemės klausimais, kas, direktoriaus įsitikinimu, net nėra departamento funkcija.
Ant Purmalių piliakalnio vaikams kol kas nelabai yra ką veikti, Martyno Vainoriaus nuotr.
„Susidarė įspūdis, kad yra daugiau noro problemos nespręsti, nei ją spręsti“, – pasitarimo atmosferą apibūdino S. Budinas. Paklaustas, kokie bus tolesni Savivaldybės žingsniai, administracijos direktorius sakė: „Dabar mėginsime apsikeisti kažkokiais papildomais dokumentais ir gauti iš NŽT papildomus suderinimus – gal tada KPD duos teigiamas išvadas ir derins mūsų tvarkybos projektus“. Kitu atveju, pasak administracijos direktoriaus, jei valstybei, kuriai šiuo atveju atstovauja KPD, nerūpi jos kultūros objektų priežiūra, kai savivaldybė tam yra numačiusi skirti savo lėšas, gali tekti koreguoti 2018 – 2020 miesto strateginį veiklos planą, nebeskiriant šiam tikslui planuojamų pinigų. Nors jau kitų metų biudžete yra numatyta vien Žardės piliakalnio sutvarkymui skirti apie 200 000 eurų.
„Nesutinku su tokia Savivaldybės pozicija. Mes esame už tai, kad savininkai tvarkytų jų administruojamus ir nuosavybės teise priklausančius kultūros paveldo objektus”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė KPD Klaipėdos skyriaus vedėja. A. Puzonienės teigimu, visiems viešojo administravimo subjektams galioja Seimo patvirtinti teisės aktai. „Buvo parengti piliakalnių projektiniai pasiūlymai, rugpjūčio mėnesį teikti paveldosaugos reikalavimams gauti, ir mes, įvertinę pateiktus dokumentus, pasakėme, kad pagal Kultūros ministro patvirtintas paveldo tvarkymo darbų išdavimo sąlygas būtina pateikti nuosavybės dokumentus”, – sakė paveldosaugininkė. Jos teigimu, nuo rugpjūčio mėnesio Savivaldybė jiems tų dokumentų nepateikė. „Kodėl kitos savivaldybės – ir Skuodo, ir Kretingos, ir Klaipėdos rajonų pirmiausia susitvarkė nuosavybę, t.y. suformavo vertybės teritorijoje esantį sklypą, įregistravo jį registre ir tada jau teikė tvarkybos ir pritaikymo projektus?” – retoriškai klausė A. Puzonienė.
Pasak vedėjos, KPD nieko nestabdo, o tik vadovaujasi paveldo tvarkybos reglamentu, Kultūros ministro patvirtintu dar 2014 m. birželio mėn. įsakymu, kuriame nurodyta, kad prie prašymo turi būti pateikta kultūros paveldo objekto valdymo teisę patvirtinančio dokumento kopija. „Ta nuostata išlieka tiek išsiimant sąlygas, tiek rengiant projektą, tiek išduodant leidimą tvarkybos darbams, nes tvarkybai statybos teisė netaikoma”, – sudėtingą tvarką, būtiną norint pradėti tvarkyti paveldo objektą, aiškino paminklosaugininkė. Kita atveju, pasak jos, lieka neaišku, kam išduoti leidimą, jei nėra savininko.
Pasak jos, pasitarime ir buvo sprendžiamas klausimas, kaip NŽT gali padėti Savivaldybei. Jei ji savo valdomą žemės sklypą patikėjimo teise perleis Savivaldybei – tada esą viskas būsią gerai, bet tam būtina sulaukti NŽT rašto.
Kartu paveldosaugininkė stebėjosi, kaip per 12 metų Klaipėdos savivaldybė nesurado laiko susitvarkyti nuosavybės dokumentų, kadangi, jos teigimu, dabartinė projektinė dokumentacija rengiama 2005 metų projektų, kuriuos esą parengė dar a.a. Vytautas Šliogeris, pagrindu. „Negi per dvylika metų nebuvo įmanoma susitvarkyti būtinų dokumentų?” – Savivaldybės klerkų neveiklumu stebėjosi KPD Klaipėdos skyriaus vedėja.
Kas vykdė projektą?