[vc_row][vc_column][vc_column_text]Penktadienio vakarą Palangos „Ramybės galerijoje“ paskaitą apie kvepalus vedė pirmosios Lietuvoje nišinės parfumerijos „FUMparFUM“ kūrėjas Aistis Mickevičius.

„Šiandienos tikslas – sugriauti mitus ir atverti jums akis“, – tokiais žodžiais susitikimą su parfumerijos entuziastais pradėjo „FUMparFUM“ įkūrėjas.

Anot Aisčio Mickevičiaus, vyriškų ir moteriškų kvapų klasifikaciją sugalvojo marketingo specialistai. Ivetos Danieliūtės nuotr.

Prancūzai yra europietiškos parfumerijos pradininkai, tačiau A. Mickevičius siekia pakeisti mąstymą, kad, neva, tikrieji kvepalai yra kuriami tik šioje šalyje. Jo manymu, prieš 20 metų dar buvo galima teigti, kad prancūziška parfumerija yra geresnė negu kita, nes turi šimtametes tradicijas, nemažus išteklius, tačiau dabar didžiausi kvepalų fabrikai yra Vokietijoje, Japonijoje, Amerikoje, Šveicarijoje. Net ant kvepalų flakonėlio esantis užrašas „Prancūzija“ negarantuoja, kad kvapas buvo sukurtas tos šalies parfumerio.

„Kvepalai nėra produktas. Tai meno, kultūros, mados, dizaino kūrinys“, – sako A. Mickevičius.

Pokalbio apie parfumeriją metu buvo pasiūlytas eksperimentas. Visi susirinkusieji buvo pakvepinti A. Mickevičiaus specialiai Ingai Valinskienei kurtais kvepalais. Moterys ir vyrai uostė ne tik savo, bet ir kaimynų pakvepintas rankas. Įsitikinta, kad ant kiekvieno asmens odos užpurkšti kvepalai skleidžia vis kitokį aromatą. Nišinių kvepalų kūrėjas paaiškino, kad tai dėl kiekvieno žmogaus skirtingo odos pH.

Nišinių kvepalų kūrėjas nuogąstavo, kad neretai žmonės skeptiškai žvelgia į lietuvišką parfumeriją, netiki, kad kvepalai kuriami ir Lietuvoje. Dažnas nustemba sužinojęs, kad tai iš tiesų egzistuoja. Pastebėta, kad lietuviai iš tiesų mėgsta rytietiškus kvapus.

„Aš ilgai laužiau galvą, kokia čia paslaptis. Supratau, kad mes gyvename šaltoje klimato zonoje, todėl mums visada norisi kažko šilto“, – dalijosi savo mintimis A. Mickevičius.

Kvepalų kūrėjas teigia, kad ir medžių, samanų, sodrūs aromatai lietuviams patinka neatsitiktinai. Priežastis ta, kad „visi esame iš miško“.

Tarp susirinkusių prafumerijos entuziastų sukiojosi ir Amerikos lietuvė Lidija Rasutis. Ji pripažino mėgstanti vyrišką parfumeriją. Tačiau, anot A. Mickevičiaus, kvepalai lyties neturi. Jis pasakoja, kad vyriškų ir moteriškų kvapų klasifikaciją sugalvojo marketingo specialistai.

„Galbūt joms patinka ryškios, sodrios natos, kurios dažniausiai priskiriamos vyrams“, – į klausimą, kodėl kartais moterims patinka vyriškai aromatai, bandė atsakyti A. Mickevičius.

Jis pripažįsta, kad neretai parfumerijos industrijoje moterims skirti kvapai būna švelnesni, saldūs, gėlių, uogų, vaisių ar rožių aromatų. Juokaudamas kūrėjas šiuos kvapus palygino su kompotais.

Viena parfumerijos entuziastė garsiai išsakė pastebėjimą apie tai, kad pasaulio rinkoje tualetinio vandens daugiau kuriama vyrams nei moterims.

„Todėl, kad vyrai nemoka kvepintis. Buvo nustatyta, kad jie kvepinasi nesaikingai. Jūs niekada nerasite kvepalų, ant kurių užrašyta „Vyrams“. Tokie neegzistuoja“, – paaiškino tendenciją A. Mickevičius.

Kadangi tualetinis vanduo greičiau išgaruoja, tad net ir daugiau pasikvepinę vyrai ilgai nosies nerėš.

Kvepalų kūrėjas papasakojo, kad iš pradžių tualetiniai vandenys buvo sukurti drabužiams kvepinti. Vėliau pastebėję, kad jų kaina mažesnė nei kvepalų, žmonės pradėjo juos purkšti ant odos. Viskas pasikeitė ir dabar tualetiniai vandenys stovi kvepalų lentynose.

Kvepalams kenkia šviesa, karštis bei drėgmė. Tačiau dažniausiai visi kvepalus laiko vonios kambaryje, ten, kur pačios netinkamiausios sąlygos. Būtent dėl šios priežasties, anot A. Mickevičiaus, kvepalai baigiasi greičiau. Jis siūlo kvepalus laikyti vėsioje ir tamsioje vietoje, pavyzdžiui, šampano ar vyno spintoje.

„FUMparFUM“ kūrėjas priminė, kad kvepalai tinkami naudoti apie trejus metus, vėliau jie pasensta.

Susirinkusiuosius domino amžinas klausimas, ką daryti, jei savo kvepalų nebeužuodžia. Tačiau patikinta, kad tai gerai, reiškia, kvapas tinka, asmens neerzina ir jo uoslė tiesiog priprato.

Sausą odą turintiems A. Mickevičius rekomenduoja pirmiausia sudrėkinti ją kremu ir tik paskui purkšti kvepalus. Ant drėgnos odos kvapas ne tik geriau atsiskleidžia, bet ir ilgiau išsilaiko.

„Mums trūksta uodžiamojo išsilavinimo. Niekas mūsų nemokė, kaip atskirti, kaip pažinti kvapą. Jei mus kas nors mokytų kvapo abėcėlės, jei lavintume savo uoslę, tai visi galėtume būti parfumeriai“, – pripažino A. Mickevičius.

Jis pasakojo, kad vieni parfumeriai yra savamoksliai, kiti mokosi šio kvapų meno. Pats parfumerija susidomėjęs prieš keletą metų dabar pripažįsta, kad kvapams maišyti žinios reikalingos, tačiau be kūrybingumo – greičiausiai nieko nepavyks.

Ivetos Danieliūtės nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”91551,91552,91553,91554,91555,91556,91557,91558,91559,91560,91561″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]