[vc_row][vc_column][vc_column_text]Ar žinojote, jog dar IX a., gerokai iki oficialaus Klaipėdos įkūrimo, šiose vietovėse gyveno daugiatautė visuomenė? Kad čia kūrėsi ne tik baltų gentys, mums gerai žinomi kuršiai, bet ir skandinavai?

Rekonstrukcijos klubo „Pilsots” nariai demonstruoja senųjų kuršių ginkluotę ir rūbus, Palmiros Mart nuotr.

Tuo įsitikinęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, dr. Jonas Genys, o tą jo įsitikinimą patvirtina jo paties bei kolegų per kasinėjimus šiose vietose rastos skandinaviškų buities daiktų, papuošalų liekanos.

Ant senojo Žardės piliakalnio pirmąsyk oficialiai paminėti rudens lygiadienio saulėtą šeštadienį susirinkusiems miestelėnams istorikas įdomiai papasakojo apie buvusią senąją kuršių amatų ir prekybos vietą, Klaipėdos ištakas.

O kaip mūsų protėviai rengėsi, ką valgė, kokius daiktus naudojo buityje, kaip kariavo – visa tai akivaizdžiai pademonstravo ir pakomentavo rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ nariai.

Gaila, kad miestelėnų šiame puikiame renginyje buvo gerokai mažiau, nei jų būna per Jonines. Nors ir oras buvo kur kas geresnis, nei būna lietingą ir vėsų birželį, ir alaus gėrikų susibūrimo vieta tapęs Jono kalnelis nė iš tolo negali prilygti senąją kuršių dvasią išsaugojusiai Žardei.  Juoba kad  „Pilsots” narių bei kitų aktyvių visuomenininkų dėka piliakalnis per keletą metų vykusias talkas išvalytas nuo šiukšlių, o miesto Tvarkymo skyrius pagaliau ir buvusius šabakštynus iškirto.

Tad belieka tikėtis, kad archeologo J. Genio palinkėjimas rudens lygiadienio šventę padaryti tradiciniu klaipėdiečių susibūrimu ant Žardės piliakalnio virs kūnu ir po kelerių metų čia jau trauks minios smalsuolių.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”951,952,950,949,948,947,946,936,938″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]