[vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”901″ img_size=”large”][vc_column_text]Penktadienis, ankstyva popietė viename iš uostamiesčio prekybos centrų. Žmonių nedaug. Iš tolo pastebiu neįprastą vaizdą: pagrindiniame praėjime tarp parduotuvių kabo kažkokie paveikslai. Priėjusi arčiau, maloniai nustembu – tai ne piešiniai, o gražios, meniškos ir  neįprastos moterų portretų nuotraukos.

Apžiūrinėdama šiuos įstabius, originalius meno kūrinius, suprantu, kad jie sudomino mane vieną. Žmonės slenka pro šalį, jų nepastebėdami, nepakeldami galvos. Nors jos, tiesą sakant, net kelti nereikia: nuotraukos kabo visai neaukštai, tiesiai prieš nosį. Štai prie jų artinasi vidutinio amžiaus pora. Vyras aukštas, jis net priverstas pasilenkti, kad nuotraukos kraštas nekliudytų jo galvos. Bet net ir tada jis  nežvilgteli į gražios moters portretą, o nuskuba paskui savo moteriškę į kažkurią parduotuvę…

Gražų šiltą šeštadienį Klaipėdoje ant Žardės piliakalnio pirmą kartą buvo paminėtas rudens lygiadienis. Nuostabus renginys, kuriame istorikai, muziejininkai ir rekonstrukcijos klubo „Pilsots“ nariai pristatė čia senovėje gyvenusių kuršių amatus, papročius, buities daiktus, vaišino skaniais valgiais.

Dabartinių miestelėnų į renginį susirinko vos kiek daugiau nei pačių organizatorių. Ir tikrai gerokai mažiau, nei jų per Jonines nugula alaus gėrikų vieta tapusį Jono kalnelį. Ir net ne tiek, kiek jų gyvena vos per puskilometrį nuo Žardės nutolusiame Jūrininkų prospekte.

Grįždama su dviračiu iš renginio, kieme sutinku bendrijos pirmininkę. „O jūs vėl iš pajūrio grįžtate“? „Ne, nuo Žardės piliakalnio“. „O kur jis yra?“ – klausia daugiau kaip 50 metų Klaipėdoje praktiškai vos ne Žardės papėdėje gyvenanti moteris.

Jau rašėme, kad praėjusią savaitę dvi pagyvenusios klaipėdietės vėl tapo sukčių aukomis. Viena neteko namuose laikytų 4000 eurų, kita – net 6000. Šią savaitę situacija pasikartojo. Tiesa, šįkart sukčių grobis buvo mažesnis – tik 800 eurų.

Žinia, labiausiai nuskriaustais Lietuvoje save laiko mažas pensijas gaunantys mūsų senjorai. Žmonės, namuose laikantys didžiules sumas grynųjų, kuriuos savo noru atiduoda į rankas pirmą kartą gyvenime matomiems nepažįstamiesiems, nors apie šį sukčiavimo būdą žiniasklaida įspėjimus skelbia jau ne vienerius metus.

Pinigus praradusios moterys nervams nuraminti greičiausiai pirks brangius vaistus ir vėl keiks valdžią, kad toji nesutramdo sukčių. Ir kad pensijos labai mažos, nors iš jų sugebama susitaupyti net 6000.

Ir vėl dėl mūsų nelaimių kalta bus aplinka, tik ne mes patys. Ir vėl mes, lietuviai, pagal visas apklausas būsime tarp nelaimingiausių ir daugiausia savižudžių turinčių pasaulio tautų.

Nes gyvename, nepakeldami galvos, nematydami toliau savo nosies ir neprisiimdami atsakomybės už savo kvailumą.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]