Kai gražiausios metų šventės jau ne už kalnų, o lauke darosi vis šalčiau, norisi puošti namus, aplinką, kad būtų jauku ir gera.

Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Rūta Cirtautaitė primena, kad šventes pajusti nori ir mažieji mūsų draugai – paukščiai, kuriems, vėstant orams, darosi vis sunkiau rasti maisto, o kai kuriems paukščiams išgyventi šaltąjį metų periodą be žmonių pagalbos neįmanoma. Kad maisto sparnuočiams netrūktų, o ir aplinka būtų graži, Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia rajono gyventojus kurti gražias, originalias lesyklas mažiesiems mūsų draugams, raginama pranešime.

Lietuvoje žiemoja apie 70 rūšių paukščių. Iš po sniego išsikapstyti sau maisto paukščiai savarankiškai negali, todėl reikia jiems padėti. Pirmiausia jie aplanko tas vietas, kuriose buvo lesinami pernai ar užpernai, todėl gali būti, kad jūsų pagamintoje lesykloje jau keletą metų lankosi tas pats paukštis. Kad paukščiui nepakenktumėte, o jam padėtumėte, reikia žinoti, kuo galima juos lesinti.

Kuo negalima ir kuo reikia lesinti paukščius

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės ekologės Kristinos Stulpinienės, paukščių negalima lesinti sudžiūvusia arba supelijusia duona, džiovintais vaisiais, jiems nuodingi ir supeliję žemės riešutai, paukščiams taip pat kenkia įvairūs mieliniai produktai. Lesyklose turi būti kuo įvairesnio lesalo ir jo turėtų būti nuolat, nes paukščiai įpranta lankytis lesyklose. Todėl, jei abejojate, ar galėsite visą žiemą lesinti paukščius – geriau to nesiimkite, kad jų nepripatintumėte. Paukščius galima maitinti nelukštentomis ir būtinai nekepintomis ir nesūdytomis saulėgrąžomis, gliaudytais riešutais.

Specialistai rekomenduoja zyles ar genius lesinti kanapių, saulėgrąžų, linų ir spygliuočių medžių sėklomis, nesūdytais lašiniais, duona, kruopomis, obuoliais, virtais ryžiais, avižiniais dribsniais, sėmenimis, aguonomis, soromis, avižomis, pelais. Grūdlesiai paukščiai neatsisakys sorų kruopų, kukurūzų grūdų, grūdų atliekų, linų, kanapių ir spygliuočių medžių, arbūzų, melionų ar moliūgų sėklų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad per didžiuosius šalčius įšalusių sėklų paukščiai nesugeba išlukštenti. Lesyklose galima palikti ir susmulkintų kietai virtų kiaušinių, virtų bulvių, naminiams gyvūnams ir namie laikomiems paukščiams skirto konservuoto maisto, specialių mišinių.

Nuotraukos – iki gruodžio 22 d.

Didelių reikalavimų lesykloms nėra. Svarbu, kad lesyklos dugnas būtų su krašteliais, kad maisto nenupūstų vėjas. Būtų labai gerai, jei lesykla būtų iš trijų pusių apsaugota nuo vėjo, lietaus ir sniego. Ji gali būti su stogeliu. Jei lesyklėlė yra atvira ir plati, skirta didesniam paukščių būriui, nereikėtų pamiršti valyti nuo jos sniego. Lesyklas galima gaminti iš įvairių medžiagų ne tik iš medžio. Lesyklą galima sumeistrauti ir iš kartoninės pakuotės ar plastmasinio butelio.

Turintys savo kiemą gyventojai gali įrengti paukščių maitinimo aikšteles tiesiog ant žemės nuvalę sniegą. Ten pabėrus grūdų atliekų, avižų, saulėgrąžų, kruopų, tarkuotų morkų, virtų sutrintų bulvių, supjaustytų obuolių sulauksite ne tik zylių ar kėkštų, bet ir kurapkų, juodagalvių sniegenų, strazdų, šiaurės kikilių.

Gražiausių, originaliausių lesyklėlių kūrėjai, kurie pasitelks visą savo išmonę ir kūrybos procese naudos gamtai draugiškas ar perdirbamas medžiagas, kviečiami savo kurtų lesyklėlių nuotraukas siųsti el. paštu kristina.stulpiniene@klaipedos-r.lt. Registruojant lesyklas būtina nurodyti:

• Lesyklos vietą;
• Lesyklos autorių ir jo kontaktus;
• Pridėti nuotrauką.

Atsiųstas nuotraukas vertins komisija, o originaliausių lesyklėlių kūrėjai bus apdovanoti puikiais prizais!

Nuotraukas galima siųsti iki gruodžio 22 dienos.