Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-11-29 |
„Gyvybė – trapi kaip kalėdinis žaisliukas, tad būkime stiprūs, neleiskime tokiam nykiam ir apgailėtinam padarui tas gyvybės dovanas atimti, – sako Aida Raimonda Pečeliūnienė, pristatydama naują dirbtinio porceliano kompoziciją „Keliaujantis per Lietuvą Kalėdų šauklys“. – Sukūriau Jeruzalę – lyg atsvarą Europoje vykstančiam karui, tarsi nuodai, srūvančiam į visų žmonių širdis, paverčiančiam jas akmenimis“.
Klaipėdos menininkė, per 20 metų įsiminusi šmaikščiomis, vitališkomis, įmantriais apdarais papuoštų porceliano lėlių ekspozicijomis „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę“ Klaipėdos teatro aikštėje (2017 m.), viduramžių Klaipėdos miesto maketu šv. Jono bažnyčios vietoje (2019 m.), kompozicija apie kuršių gyvenimą XIX a. Neringoje Nidos centre (2020 m.), lyg mantrą kartoja šį kartą vėl sukūrusi Jeruzalę – „dovaną, liudijančią seną pasakojimą, jog kiekvienas kūdikis yra tęsinys to paties stebuklo“.
Naujoji A. R. Pečeliūnienės kompozicija „Kalėdų šauklys“ Klaipėdos teatro aikštę pasieks gruodžio 13 dieną, prieš tai aplankiusi Jurbarką, Vilkaviškį, Alytų, Kauną. Tai bus ir Klaipėdos socialinės atsakomybės metų pirmasis renginys.
O vėliau kompozicija keliaus į kitus miestus, tarp jų ir sostinę. Kelionę organizuoja Lietuvos LIONS klubai, o ypatingą pagalbą suteikė LIONS klubas „Smiltė“.
„Kiekviename kampe slypi vis kitokia istorija, – taip naują kompoziciją pristato Aida Raimonda. – Viename – keramikos indai, sudėlioti į bokštus, kurie kvepia moliu ir žada trapų dūžį. Kitame – kvepalų pardavėjai, lašinantys aliejų ant popierėlių, kviečiantys uostyti, tarsi kiekvienas lašas būtų magija. Dar kitame – knygų prekijai, siūlantys rankraščius, pabraižytus išmintimi. Ir visa tai vyksta vienu metu. Turgus – tai miniatiūrinė visata, kurioje šurmulys yra gyvybės ženklas. Jei garsas akimirkai nurimtų, žmonės sunerimtų: tarsi širdis liautųsi plakti.“
Rankų darbo lėlėms sukurti ji naudoja dirbtinį porcelianą, audinius, vilną, kailį. O miesto maketui – polistireną, medį, metalą, džiovintus augalus. Bendraudama su „Atvira Klaipėda“ menininkė aistringai pasakojo apie savo humoro nestokojančius kūrybinius sumanymus, pabrėždama nūdienos aktualijas ir siekį prisiliesti prie amžinųjų vertybių. Ir tik santūriai užsiminė, kiek kruopštumo, kiek laiko reikia sugaišti, norint sukurti porcelianinį personažą ir jį „atgaivinti“.
„Jeruzalė – miestas, kurio akmenys prisimena daugiau nei surašė visi pasaulio metraštininkai. Jeruzalė nėra vien tik miestas. Jeruzalė – tai pažadas, troškimas ir prisiminimas. Vietovė, kurioje žmonės visais laikais ieškojo ne tik žemės, bet ir dangaus. Mintys šiandien nuklysta ten, kur prieš 2 tūkstančius metų įprasminome ir išaukštinome didžiausią stebuklą – gebėjimą dovanoti gyvybę. Gyvybė – tai tikėjimas, jog pasaulis vis dar vertas meilės“, – taip Aida Raimonda aiškina, kodėl vėl grįžo prie Jeruzalės temos.
Ji dedikuoja savo kūrinius anūkei Lukrecijai, o taip pat – Danielai bei Lietuvos LIONS klubų nariams.
Aidos Raimondos Pečeliūnienės meninės veiklos sritys – ne tik porceliano lėlės. Tai ir tapyba, emalis, tapyba ant šilko, rūbų modeliavimas ir siuvimas. Ji buvo Jūros šventės projektų „Švyturio šalis“, „Dryžuotų sielų šventė“, TV laidų „Beždžioniukų diskoteka“, „Dainų malūnas“, TV koncertų „Kalėdos su delfinais“ bendraautorė, fondo „Laisva valia“ steigėja, septynių dailininkų plenerų „Mingė – Lietuvos Venecija“ organizatorė.
Nuo 2008 m. menininkė sukūrė ir dovanojo septynias prakartėles Lietuvos bažnyčioms. Pirmoji lėlių paroda buvo surengta „Herkaus galerijoje“ Klaipėdoje 2009 m. 2016 m. gruodį didesnė lėlių kompozicija „Prakartėlė Švėkšnai“ nukeliavo į Švėkšnos bažnyčią. 2017-aisiais 130 lėlių kompozicijos pristatymas „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę“ vyko Klaipėdoje, Teatro aikštėje. 2019 m. klaipėdiečiams buvo pristatytas viduramžių laikus menantis Klaipėdos miesto maketas su visais jo gyventojais, pastatais bei į jūrų uostą atplaukiančiais laivais. 2020 m. Klaipėdos universiteto botanikos sodo takuose įsikūrė būrys lėlių ir atgaivino keturiolika įvairių istorijų bei pasakų apie tris verpėjas, malūnininką, Ežerinę ir Upinį.
Žaviuosi jos mąstymu, išmone ir darbštumu. Lieka tik palinkėti jai stiprybės ir žmonių meilės. Džiaukimės, kad turime savo mieste tokį žiburį, kuris suteikia vilties…