Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-08-04 |
Valstybės valdoma AB „KN Energies“ paskelbė perkanti CO₂ terminalo infrastruktūros priešprojektinių inžinerinių sprendimų projektavimo paslaugas. Terminalo paskirtis – priimti anglies dioksidą iš jį išskiriančių įmonių, „užtikrinti buferinį saugojimą ir per jūrinės krovos įrenginius iškrauti produktą CO₂ į laivus“. Numatoma, kad toks terminalas veiks kaip CO₂ krovos-eksporto centras.

Nuo 2030 m. terminalas turi būti pajėgus priimti kiekius, apibrėžtus pagal „bazinio atvejo scenarijų“. Vėliau, 2035 metais, įmonė planuoja įgyvendinti vieną iš dviejų galimų plėtros alternatyvų, kurių viena numato CO₂ tiekimą vamzdynais.
Numatomas sutarties su projektuotojas terminas – 36 mėnesiai. Pirkimas bus dalinai finansuojamas Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis.
Kai kurie šio pirkimo techninės specifikacijos priedai yra laikomi konfidencialia informacija ir bus pateikti tik minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitikusiems potencialiems tiekėjams, pasirašiusiems konfidencialumo pasižadėjimą.
Gegužę „Atvira Klaipėda“ rašė, jog „KN Energies“ sumokės 760 tūkst. eurų už galimybių studiją dėl CO₂ transportavimo naudojant geležinkelio cisternas, puspriekabes, vamzdynus. Studijoje taip pat turėjo būti vertinamas tokiai krovai skirtas Klaipėdoje planuojamas įrengti daugiafunkcinis terminalas.
„Daugiafunkcinis LCO₂ (suskystintas anglies dioksidas) terminalas Klaipėdoje turi būti pasirengęs priimti, tvarkyti ir perkrauti CO₂ kiekius iš Bruocėnų (Latvija) ir Naujosios Akmenės cemento gamyklų. Jo pajėgumas būtų iki dviejų milijonų tonų per metus“, – buvo rašoma paskelbtuose dokumentuose.
Skelbta, kad cemento gamykla Bruocėnuose CO₂ surinkimo operacijas pradės vykdyti 2030 metais, paleisdama pusę visų pajėgumų – 400 tūkst. t per metus. Po metų jau turėtų būti dirbama visu pajėgumu. Cemento gamykla Naujojoje Akmenėje tokią veiklą turėtų pradėti 2033 metais, irgi nuo pusės pajėgumų – 430 tūkst. tonų per metus, o 2034-aisiais jau dirbti visu pajėgumu.
„KN Energies“ pernai skelbė, kad Europos Komisija suteikė „bendrą interesą atitinkančio projekto statusą“ CO₂ surinkimo ir transportavimo Lietuvoje ir Latvijoje projektui, kurį parengė „CCS Baltic Consortium“. Jį sudaro AB „Akmenės cementas“, „KN Energies“, „Larvik Shipping AS, Mitsui O.S.K. Lines, Ltd.“ ir „SCHWENK Latvija SIA“.
Šių metų pradžioje „Verslo žinios“ skelbė „KN Energies“ tekstą, kuriame buvo dėstoma, jog minėtojo projekto tikslas – sukurti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo vertės grandinę, kad jis galėtų būti gabenamas į stambias nuolatines jo saugojimo vietas Šiaurės jūroje, nes geologinis CO₂ saugojimas Lietuvoje ir Latvijoje nėra leidžiamas.
Teigiama, kad CO₂ sugaudymas ir laidojimas žemės gelmėse jūroje yra seniai vystoma technologija. 1990 m. Norvegijoje, Šiaurės jūros geologinėse struktūrose, pradėtas įgyvendinti „Sleipner“ projektas – pradėtas saugoti CO₂, susidarantis išgaunant gamtines dujas.
Brandūs miškai yra didžiausi CO2 kaupikai, bet jie yra naikinami, o statomi kažkokie terminalai.
Gaila, kad Lietuvos valdžia nenori net svarstyti galimybių rengti CO2 saugyklas Lietuvoje, kur yra tam tinkamos geologinės sąlygos. Tiek geologijos tarnyba, tiek Aplinkos ministerija nusikalstamai įgnoruoja tas galimybes. Palankiausi būtų senkantys naftos telkiniai. Kur tilptų apie 30 metų planuojamos Achemos, Mažeikių naftos ir Akmenės cemento CO2 išmetimo apimtys.
vietoje to, kad esantį Pirmoje Melnragėje Klaipėdos naftos terminalą planuoti iškėlinėti į Butingę ir vystyti su rimtos plėtros perspektyva ir kartu su latviais, mažinant ir geležinkelio kelyną Girulių miške, sunkiojo transporto privažiavimo kelius į uostą per miesto šiaurinę dalį, mūsų genijai pjaus kadaise pasodintą mišką ir statys dar vieną terminalą – darys biznį teikdami paslaugą dar ir latviams, o į miesto centrą laivais gabens šiukšles deginimui iš EU.
Kur tau ką pjaus? 😀 ar bent viena akimi matei projektinę viziją ar tik kalbi ką girdėjai iš bobutės?
Aišku pjaus ir fūromis varys Lideikio gatve !