Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-03 |
Klaipėdos senosiose kapinėse yra palaidotas laivininkas, pirklys ir mecenatas Kristianas Volradas Šlevys (1795–1870), kuriam vakar sukako 230 metų nuo gimimo. Jo atminimas dabartinių miestiečių istorinėje sąmonėje yra visiškai nepelnytai užmirštas, nors šis žmogus padarė be galo daug Klaipėdos miesto gerovei ir klestėjimui.
Šio išskirtinio žmogaus kapo vietą puošė klaipėdiškių akis pritraukdavęs neogotikinio stiliaus, ištaigingas antkapinis paminklas, kuris, deja, buvo nugriautas pokario metais, aktyviai įsitraukus okupacinio režimo kapinių naikinimo kadrams.
Vos prieš keletą metų buvo pasirodęs straipsnis vietos spaudoje „Kretingiškių nuotrauka įminė Klaipėdos kapinių paslaptį“, kuriame jau buvo kalbama apie šio paminklo atstatymą, tačiau ši prasminga iniciatyva vis dar nesusilaukė adekvataus miesto valdžios pareigūnų dėmesio.
Kristiano Volrado Šlevio asmenybė mums, klaipėdiečiams, parodo nemažai svarbių miesto pokyčių, prie kurių prisidėjo ir jis pats tiesiogiai, nors jo gyvenimo kelias galėjo pasisukti visiškai kita linkme – netapti mecenatu arba kurti gerovę visiškai kitame mieste.
Kristianas Šlevys praturtėjo miestui visiškai nesvetimos laivininkystės ir prekybos srityje, kadangi Klaipėda tuomet buvo klestintis karališkasis Prūsijos jūrų ir prekybos miestas. Jame buvo sudarytos palankios sąlygos pirklių veiklai. Šlėvio gyvenimo laikotarpiu prie Dangės upės veikė Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos (Biržos) rūmai, kuriuose nuolatos rinkdavosi pirklių gildijos ir įvairūs amatininkų cechai. Todėl visiškai neatmestina, kad Kristianui Šleviui tokia veikla buvo artima.
Kristianas Šlevis jau būdamas 37-erių pakankamai sukaupė kapitalo iš laivininkystės srities ir tapo mecenatu. Neatmestina, kad tokį pripažinimą suteikdavo Klaipėdos magistratas, kuriame posėdžiaudavo tarybos nariai ir dirbdavo savivaldos pareigūnai.
Jis gyveno Liepų gatvės, tuometinės Aleksandro g. 23 numeriu įrašytame dviaukščiame name. Pastatas nebeišlikęs, dabar šioje vietoje čia stovi XX a. 4 dešimt. pastatyti bauhauzo stiliaus daugiabučiai, kuriose vėliau įsikūrė Klaipėdos miesto Vykdomasis komitetas, o vėliau jie perėjo į dabartinės savivaldybės rankas.
Mecenatui rūpėjo ne tik asmeninis gyvenimas, bet jis matė ir poreikį prisidėti prie su daugybe iššūkių susiduriančio miesto kūrimo. Todėl pirmiausiai jis skyrė išlikusių Klaipėdos magistrato rūmų Luizės g. remontui ir rekonstrukcijai, kur veikė pirmoji Lietuvos teritorijoje Klaipėdos savivaldos institucija. Vėliau rėmė Biržos tilto statybos ir įrenginių rekonstrukcijos darbus.
Po naujojo Biržos tilto statybų 1872 m. buvo įrengta viršutinė konstrukcija bei tapo pasukamu panašiai kaip iki šių dienų vis dar veikiantis Grandinių tiltas. Toks tiltas tarnavo iki pat II pasaulinio karo pabaigos.
Po jo mirties buvo įkurtas Kristiano Volrado Šlevio labdaros fondas, kuriam pagal testamentą buvo pervesta 90 tūkst. talerių. Galima įsivaizduoti, kokią didžiulę vertę testamentas turėtų šiandien. Už šias lėšas buvo sutvarkytas Ilgasis turgus (vok. der Lange Markt) kartu su skverais ir promenadomis Vitėje ir pervadintas Kristiano Volrado Šlevio vardu. Deja, Kristiano Volrado Šlevio gatvė iki šiol neatkurta.
Taip pat nemažos fondo sumos buvo skirtos į 1870–1871 m. karą išėjusių karių žmonų ir našlių pašalpoms. Vėliau jo testamento dėka buvo rekonstruoti melioracijos grioviai prie gatvių Zandvėre, kurios vietą žymi dabartinė Viršutinė gatvė.
Galiausiai svarbu paminėti, kad Šlėvio testamentinės lėšos buvo paskirtos katalikų Vitės Švč. Trejybės bažnyčios rūsio sutvarkymui, o senieji Biržos tilto turėklai buvo panaudoti maldos namų rekonstrukcijai
Šios asmenybės nuopelnams ir jam pareikšti išskirtinį dėkingumą už 11 tūkst. talerių buvo pastatytas įspūdingas paminklas su į dangų besiveržiančiais pinakliais. Toks monumentas pažymi ne tik istorinę to meto žmogaus buvimo vertę, bet ir meniškai įamžino Kristiano Volrado Šlevio prasmingą misiją nenutrūkstamame Klaipėdos miesto gyvenime.
Kodėl šiam iškiliam asmeniui iki šiol nėra tinkamai įamžintas atminimas, jei jau juolab seniai žinoma jo amžinojo poilsio vieta? Atkūrus dar vieno svarbaus mecenato amžinojo poilsio vietą greta kitų žymių asmenybių kapų, šio žmogaus indėlis į miesto gerovę primintų, kad Klaipėdos vystymasis vyko atsakingų ir bendruomeniškai nusiteikusių žmonių pastangomis.
Iš straipsnio „Kartu su skverais ir promenadomis Vitėje ir pervadintas Kristiano Volrado Šlevio vardu.” Gatvės pavadinimas neatkurtas.
Įdomus straipsnis, gaila anksčiau nieko nebuvo girdėta ir žinota apie šią prakilią asmenybę daug nuveikusią miestui.
tokį str. lygtai kam įdomu laiką gaišt dėl tokių kada buvusių laiku