Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-01-09 |
Klaipėdietis rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas savo socialinio tinklo profilyje pasidalino schema iš Kinijos žiniasklaidos, kur matyti, kad projektuojami transporto srautai aplenkia Lietuvą, ir konstatavo, jog „kažkaip nepastebėjome, kaip kinų šilko kelias praėjo pro šalį…”
Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, tikėtis, jog kroviniai traukiniais iš Kinijos bus vežami iki Klaipėdos uosto, ir nebuvo galima. Esą Klaipėdos uostas gali kovoti tik dėl tokių krovinių pritraukimo jūros keliu, o tokia perspektyva kur kas liūdnesnė „Lietuvos geležinkeliams”. Tačiau šios bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška mano, kad Lietuva vis tiek gali pretenduoti į nedidelę Šilko kelio krovinių dalį.
R. Vaitiekūnui pasidalinus minėtąja schema į ją sureagavo ir kai kurie jo „Facebook” draugai. Buvusi tuometinio banko „DnB” Klaipėdos regiono vadovė Regina Šideikienė teiravosi, ar ar tai reiškia, kad Kinijos kroviniams mūsų uostas nebeįdomus. Į šį klausimą atsakydamas R. Vaitiekūnas teigė, kad jam liks tik grūdai, o „kita keliaus per Adrijos šalis į Gdanską ir Skandinaviją”.
Leidėjas, viešųjų ryšių specialistas Algirdas Aušra konstatavo, kad mes kinams – užkampis, ir klausė, ką padarėme, „kad įrodytume, jog užkampis jiems bus naudingas?”
Klaipėdos miesto tarybos narys, liberalas Arvydas Cesiulis pareiškė, kad „belieka spėlioti, kaip mūsų valdžia žada „sukrapštyti” 160 mln. tonų krovinių, kuriems perkrauti buldozeriniu principu stumiama 4 išorinio uosto statybos koncepcija?”
Pats R. Vaitiekūnas „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog šią schemą paėmė iš „China daily” publikacijos, kurioje buvo analizuojami paskutinio šios šalies Komunistų partijos suvažiavimo sprendimai, tarp kurių buvo ir Šilko kelio revizijos.
„Jau maždaug prieš porą metų viešai sakiau, jog dėl „Rail Baltica” projekto tranzito keliai pradės aplenkti uostamiestį ir kad situaciją galėtų pagerinti laivybos linija Klaipėda-Gdanskas. Dabar akivaizdu, kad formuojasi dvi tranzito kryptys vakarų kryptimi ir jos mūsų neliečia. Bet to, kinai nusipirko porą Pirėjo uosto terminalų ir per Adriją ties tranzito liniją šiaurės kryptimi į Skandinaviją. Jau seniai burbuliuoju, kad reikia važiuoti, kalbėtis. Išgirdo, atrodo, tik „Bega”, dariusi ir atitinkamas investicijas. Vyksta lyg smulkus futbolas, žaidžiame kaip vaikai ir nematome, kad aplink vyksta didysis futbolas. Liūdna ir graudu”, – sakė rinkodaros specialistas.
Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad tranzito koridorių nuolat nupiešiama įvairių.
„Kai prekės vežamos sausuma, tai normalu, kad pirmiausia renkamasi trumpiausią, ekonomiškiausią kelią, nes toks transportavimo būdas užtikrina galimybę iškart gabenti tik nedidelį krovinių kiekį. Per Baltarusiją visada važiavo didelis kiekis tranzitinių krovinių. Tačiau reikia žinoti ir tai, kad jei Kinijos vyriausybė nesubsidijuotų krovinių gabenimo geležinkeliais į Vakarų Europą, tokiu būdu būtų vežami tik patys būtiniausi kroviniai, o dabar veža viską”, – sakė A. Drungilas.
Pasak jo, Klaipėdos uostui yra svarbiausia pritraukti kiniškus krovinius, gabenamus jūra, nes kad jie būtų vežami traukiniais iki čia yra nerealu.
„Aišku, aš čia kalbu iš uosto pozicijų. Geležinkeliams galbūt tokių planų išpildymas ir būtų kur kas skaudesnis, nes jie turi galimybę uždirbti vežant tokius krovinius nuo Baltarusijos iki Šeštokų”, – sakė pašnekovas.
„Lietuvos geležinkelių” vadovas Mantas Bartuška sutinka, kad braižant žemėlapiuose transporto srautus iš Kinijos pagrindinis koridorius išliks Baltarusija ir Lenkija.
„Jau ir iki šiol daug traukinių iš Kinijos važiavo per Baltarusiją į Vakarų Europą ir ypač Vokietiją. Pasiekėme, kad keli iš tų traukinių pirmą kartą važiuotų ir per Lietuvą. Tokie traukiniai gali važiuoti tiek per Šeštokus, tiek per Kaliningradą. Srautai iš Kinijos didėja, tai mes tikime, kad nedidelė tų traukinių dalis gali pasinaudoti alternatyviais maršrutais, tarp kurių būtų ir Šeštokai, ir Kaliningradas, ir ta pati Klaipėda”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė M. Bartuška.
Rytis teisus. Apskritai Kinijos politika pastaraisiais metais keičiasi, ir mūsų įsivaizdavimą prie to reikėtų adaptuoti.
1. „Šilko kelią” pakeitė OBOR (one belt, one road). Esminis žodis čia yra „belt”: Kinijos prekyba vyks ne vienu kokiu magistraliniu „šilko keliu”, o daugeliu transporto kapiliarų. Kinija diversifikuoja transportines rizikas ir vien dėl to kažkokie trupiniai nubyrės ir Klaipėdai.
2. Kinijos industrializacija nuo pajūrio eina į gilumą dėl pigesnės darbo jėgos, taigi ilgėja jūros transporto petys ir trumpėja sausumos petys. Iš Sinziango jau patogiau eksportuoti traukiniu. Kitas dalykas, kad ir iš ten yra daug alternatyvų: Gwadaro uostas, naujasis Karso-Achalkalakio geležinkelis, jau nekalbant apie magistralinę Kazachijos-Rusijos-Baltarusijos-Lenkijos ašį. Bet Klaipėdai šita tendencija, šiaip ar taip, yra gera.
3. Apie masyvias kinų investicijas į Klaipėdą galime pamiršti. Dėl vidinių priežasčių kapitalo eksportą jie jau riboja. OBOR fondas tik 20 mlrd USD, ir jis labai taupiai naudojamas, tik ten, kur duoda didžiausią ekonominę ir politinę gražą. Klaipėda – ne tas atvejis.
Šiaip iki šiol niekur geležinkelio kelias niekada ir nebuvo nurodomas (galite susivesti paieškos sistemose „obor map” ar „new silk road map”). Geriausu atveju nurodytas Rygos uostas, bet ir tai tik kaip vienas iš mažai tikėtinų variantų.