Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-06 |
Klaipėdoje, Debreceno gatvėje, gyvenantys žmonės tapo benamių įkaitais. Atvira tuberkuliozė, švirkštai, neaiškių personažų apšnerkšta laiptinė, o kartais nuo alkoholio ar narkotikų „lūžę“ kūnai užremia butų duris. Patarimus dalijančių tarnybų netrūksta, tačiau, anot gyventojų, nė vienas jų realiai neįgyvendinamas.
„Turime asocialų žmogų, kuris „blūdija“ naktimis. Šią moterį dar nuo vaikystės atsimenu. Pas ją lankosi visokie neaiškūs meilės ieškotojai. Greičiausiai narkomanai. Su vienu tokiu ji ir gyvena, o tas veikėjas serga atvira tuberkulioze. Greičiausiai ji irgi serga, nors negaliu teigti, kad tikrai taip yra. Kai pusgirčius ar apsinešusius iš to buto išveja, jie ir prišlapina, ir daugiau „reikalų“ palieka laiptinėje“, – dalijasi vieno daugiabučio gyventojas.
Policija: patariama pranešti apie tokius asmenis
Pasak Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininko Gintauto Pocevičiaus, pastebėjus viešose vietose arba bendrose namo patalpose benamius ar trikdančiai besielgiančius asmenis, gyventojams patariama pranešti policijai arba Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos pareigūnams.
„Atvykę ir įvertinę visas konkretaus įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai tokiam asmeniui gali iškviesti medikus, jei įtaria, kad jam reikia pagalbos, gali suteikti socialinę pagalbą (pavyzdžiui, nuvežti į nakvynės namus). Jei užfiksuojamas teisės pažeidimas, gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Taip pat gyventojams rekomenduojama, pagal galimybes, spręsti klausimą dėl papildomų saugumo priemonių, pavyzdžiui, laiptinės užrakto įrengimo – tokiu atveju pašaliniams asmenims patekti būtų gerokai sudėtingiau“, – teigia G. Pocevičius.
Visgi realybė kiek kitokia – asocialių kaimynų įkaitais tapę žmonės jau yra pakeitę spynas, tačiau benamiai vis tiek įleidžiami nepaisant visų kitų laiptinės gyventojų prieštaravimų.
„Yra nauja telefonspynė, tačiau kaimynė pati tuos bomžus įleidžia, todėl visokių veikėjų čia būna. Kalbėtis su ja – beviltiška, ji piktybinė. Supranta tik gyvulių kalbą. Toks įspūdis, kad tik tada dar kažkiek klauso, kai ko nors bijo, o mandagiai, normaliai su ja neįmanoma susišnekėti. Ir nebe sovietmetis – jei anksčiau uždarydavo gydytis, dabar žmogus turi pats norėti, prievarta nieko nebeuždarysi. Tokių žmonių teises gina. Šiuolaikiniai įstatymai taip sukurti, kad mes, kaimynai, nieko negalime padaryti. Paprastą žmogų „suėsti“ lengviau nei priversti tokį asmenį gydytis ar keistis. O mes bijome dėl savo vaikų – čia daug jaunų šeimų, vieni kaimynai turi net naujagimį. Laiptinėje pilna švirkštų, būna, kad koks neaiškus veikėjas, užmigęs laiptinėje net duris užremia. O jeigu kokiam narkomanui kas nors susišvies ir jis ką nors sužeis – dar su švirkštu durs. Visiems aplink neramu, bet kas iš to. Policiją gali kviesti kiek nori – baudų tokie nemoka, jiems jokio skirtumo“, – dalijasi vyras.
Anot pašnekovo, kaimynai nuo šios moters kenčia jau daugelį metų – policija ne kartą buvo atvykusi, tačiau niekas nesikeičia. Per šventes „dovanėlių“ tik padaugėja. Neseniai vienas toks „svečias“, pasak kaimyno, net kelis kartus nusirito nuo laiptų, kol galiausiai išėjo į lauką.
„Jos sugyventinis nėra piktybiškas, bet ar jie susipyko, ar kas ten nutiko – neseniai jis miegojo laiptinėje. Jis neklykauja, o ji – naktinis rėkautojas, šaukia, gal „lomkės“ buvo. Čia Debrecenas – nuolat girdime, kad netoli mokyklos yra benamių irštva, tai štai ir tokią kaimynę turime. O kas su tokia užsiims? Net nėra kur jos dėti. Jei kas nors su ja susigrumtų ir, neduok Dieve, ji nuo laiptų nukristų, tai dar pačius policija užtampytų“, – pasakoja vyras, neseniai užfiksavęs vaizdus laiptinėje.
Situacija išties beviltiška. Dar vasarą pas kaimynę net kelis kartus vyko deratizacijos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai, kai bute prisiveisė parazitų. Anot pašnekovo, net ir tuomet ji nenorėjo įsileisti pagalbos, kol nebuvo priversta. Policija jos iškeldinti neturi pagrindo – butą kažkas išlaiko, nors pati ji vargu ar tą pajėgtų padaryti.
Sprendimas yra bet… benamiai turi norėti keistis patys
Vienintelis galimas sprendimas – kaskart skambinti policijai, kai tik į laiptinę patenka benamiai, tačiau ir jų šie pernelyg nebijo. Atšalę orai situaciją dar labiau pablogina, nors nakvynės namai mielai priimtų tuos, kurie nakvynei glaudžiasi laiptinėse.
Klaipėdos miesto nakvynės namų direktorė Alma Kontrimaitė pasakoja, kad darbuotojai ne kartą tikrino benamių pamėgtas vietas ir kvietė juos atvykti bent pernakvoti.
„Dažniausiai žmonės kreipiasi patys, tačiau taip pat aktyviai vykdome potencialių socialinių paslaugų gavėjų paiešką – vykstame tiek į jau žinomas benamių susibūrimo vietas, tiek pagal gyventojų ar institucijų pranešimus. Laikino apnakvindinimo paslaugą teikiame adresu Dubysos gatvė 39, kasdien nuo 18 iki 8 valandos. Čia įsteigtos 59 vietos, tačiau, esant poreikiui, priimame ir daugiau asmenų. Gruodžio mėnesį vidutiniškai per naktį čia apsistodavo apie 56 asmenis“, – dalijasi A. Kontrimaitė.
Visgi apsvaigę asmenys čia yra nepageidaujami.
„Asmenys, besinaudojantys paslaugomis, privalo laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Dažniausi pažeidimai susiję su atvykimu neblaiviems, konfliktiniais tarpusavio santykiais, nenoru bendradarbiauti ar nepakankama motyvacija keisti savo situaciją“, – paaiškina vadovė.
Anot A. Kontrimaitės, laikinuose nakvynės namuose yra ir ilgalaikių gyventojų, kurie patys vykdo savotišką misiją – informuoja pažįstamus apie galimybę gauti pagalbą ir skatina pasinaudoti laikino apnakvindinimo ar apgyvendinimo paslaugomis.
„Apgyvendinimo paslaugas teikiame adresais Viršutinė gatvė 21 ir Šilutės plentas 8. Čia įsteigta 112 vietų. Paslauga teikiama visą parą, vykdomas individualus socialinis darbas su kiekvienu paslaugų gavėju. Esant asmens sutikimui, teikiame intensyvią krizių įveikimo pagalbą – informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas. Bendradarbiaujame su savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba, vykdome prevencinius pokalbius, kurių tikslas – motyvuoti asmenį priimti pagalbą. Visos paslaugos teikiamos tik su asmens sutikimu. Jei asmuo laikino apnakvindinimo paslauga naudojasi septynias naktis iš eilės, jis turi pateikti sveikatos būklės pažymą (pagal nustatytą formą), įskaitant ftiziatro išvadą“, – pasakoja pašnekovė.
Pagal taisykles, apgyvendinimo paslaugos nakvynės namuose teikiamos socialinės rizikos asmenims nuo 18 metų. Čia apsistoja ir senyvo amžiaus žmonės, kuriems nustatytas šios paslaugos poreikis. Jei asmenys pasirenka laikiną gyvenimą nakvynės namuose, jie gali likti iki 12 mėnesių ar ilgiau. Ilgalaikiams gyventojams taikomas nuomos mokestis, kuris nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes.
Va čia tai žmogaus teisių gynimas. Narkomano, pijoko teisės ginamos, jis turi norėti gydytis pats, arba nepriversi, o visos laiptinės gyventojų teisės kaip ginamos? Gyventojams patarčiau kreipkitės į institucijas, nurodydant, kad asocialai kelia grėsmę gyvybei ir sveikatai. O taip ir yra . Surinkite parašus. Gi gali nužudyti, užkrėsti….Ir žinoma raštu. institucijos privalės imtis veiksmų. Yra dvi sąlygos, kada ligoniai turi būti priverstinai gydomi: kelia grėsmę aplinkinių sveikatai, turtui ar gyvybei.2. kelia grėsmę savo sveikatai, turtui ar gyvybei.
Sveiki, patarimas iš patirties : 1. Gyventojai,turintys mažamečių vaikų surašo raštą su parašais ir pateikia bei užregistruoja tą raštą Vaikų teisių tarnyboje , Prokuratūroje , Psichinės sveikatos centre , Policijos poskyryje pagal gyvenamą vietą ir pas įgaliotinį ( jeigu toks dar yra).
o kaip dėl kaimynės? Norėti ar nenorėti?