Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-02-19 |
Vasario 26 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose bus atidaroma Neringos Poškutės-Jukumienės paroda „POV“ bei jungtinė karjerą pradedančių klaipėdiečių menininkų paroda „Inventorizacija“, o vasario 27-ąją. 17.30 val., bus pristatoma jungtinė Augusto Bidlausko, Lino Jusionio ir Marijos Šnipaitės paroda „Vilkti ir grūsti“.
Neringa Poškutė-Jukumienė pasitelkia memų kultūroje paplitusią žymą POV (Point of View, lietuviškai: požiūrio taškas) kaip performatyvų įrankį, leidžiantį permąstyti žiūrovo perspektyvą į meną ir pasaulį šiuolaikinės juvelyrikos ir medijų kultūros kontekste.
Svarbi šios parodos ašis yra ironija. Memų kultūroje POV dažnai vartojamas netiksliai: vaizdas nebūtinai atitinka tikrąją „požiūrio taško“ logiką. Šis neatitikimas – ironiškas ir pabrėžia, kad siūloma perspektyva gali būti apsimestinė, o žiūrovo patirtis – iš anksto sukurta. Taip parodoje skatinama kritiškai vertinti medijas, nagrinėjama, kaip vaizdai, tekstai ir objektai formuoja, nukreipia ar net valdo mūsų suvokimą.
POV parodoje atsiskleidžia įvairiomis formomis – darbų pavadinimais, sieniniais tekstais, antropologiniais piešiniais.
Neringa Poškutė-Jukumienė – menininkė, dirbanti šiuolaikinės juvelyrikos, instaliacijos ir performanso meno srityse. Savo kūrybinėje praktikoje ji ieško naujų juvelyrikos meno tyrimo, kritikos ir tarpdisciplininių prieigos formų. Asmeninėje kūryboje menininkę domina ne tik kultūriniai, bet ir socialiniai klausimai.
„Šioje parodoje kaip tik atsisakoma institucinės privilegijos spręsti, kas vertas būti matomas, o kas ne. Ši paroda savotiškas pasipriešinimas galios struktūroms. Ekspozicijoje trinamos ribos tarp „sãvo“ (akademinį išsilavinimą turinčio profesionalo) ir „kito“ (savamokslio, autsaiderio). Vengiama grupuoti autorius į atskirus getus. Vietoje to, siekiama balsų ir idėjų polifonijos, kurioje individualaus kūrinio prasmę lemia ne autoriaus statusas, o kūrinio vieta tarp ir šalia kitų. Parodos erdvė – kaip laisvų asociacijų serija ar kaip žvaigždynai. Kūriniai eksponuojami ieškant jiems tinkamos vietos, o kartais – visai atsitintinai arba jie lipa vienas ant kito, yra priversti būti kartu. Parodos struktūra atspindi tai, kad šiuolaikinė kasdienybė yra fragmentuota ir daugialypė. Žiūrovas parodos erdvėje kviečiamas tapti bastūnu (flâneur), bastytis po „kosmosą“, kuriame kiekvienas menininkas yra atskira galaktika. Parodoje nesekama viena nuosekli istorija – tai yra chaotiškas inventorizacinis sąrašas, kurį revizuoja žiūrovas, judėdamas erdvėje ir per asmeninį patyrimą kurdamas prasmes ir vertes“, – apie parodą „Inventorizacija“ rašoma pranešime.
„Vilkti ir grūsti“ – taip atidaromos durys Latvijoje. Taip trys draugai iš Vilniaus ruošiasi parodai Klaipėdoje. Pirminėje fazėje idėjos ne ateina, o grūdasi, tačiau vėliau ateina laikas, kurį tiksliausiai įvardija veiksmažodis „vilkti“. Viskas ima priminti vilkstinę, kurioje kasdienybė, neramus politinis fonas ir informacijos perteklius velkasi kartu, persmelkdami kūrybą ne kaip tema, o kaip būsena. Joje ironija, žaidimas, atkaklus darbas ir trumpi hedonistiniai gestai tampa būdu nesustingti ir pasipriešinti reikšmės srautui“, – rašoma apie Augusto Bidlausko, Lino Jusionio ir Marijos Šnipaitės parodą.
Visi trys autoriai meno lauke pasirodė panašiu metu, nuolat seka ir reflektuoja vienas kito kūrybą, bendrauja, o paroda „Vilkti ir grūsti“ – jiems pirmoji bendra. Tai – trys skirtingos medijos, trys charakteriai, bet vienas bendras judesys.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą