Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-15 |
Kukuliškių piliakalnyje tyrimus tęsiantys Klaipėdos universiteto archeologai aptiko centrinių čia buvusios 2 ha ploto gyvenvietės pastatų liekanas. Jos išsilaikė taip gerai, kad paveldosaugininkai radinius vadina bronzos amžiaus Pompėja arba Skansenu.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Prieš dešimt metų čia kasinėti pradėjusi archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė pasakojo šiemet nusprendusi iškasti iki šiol didžiausią perkasą.
„Tai unikalus objektas Baltijos regione, nes čia yra išlikusios medinės konstrukcijos, kurioms 2800 metų. Kukuliškiai yra viena iš tų retų vietų, kur susiformavo tokios sąlygos, kad gali išlikti mediena ir visa organika. <…> Radome ir medinius kablius, kuriuos kabindavo pastate, įvairiausių mentelių, su kuriomis gamindavo maistą, medinių daiktų, kurių paskirties iki šiol dar nežinome“, – pasakojo archeologė.
Pasak jos, per pastarąsias saveites atkastos keturių pastatų liekanos. „Iš pradžių galvojau, kad tai buvo epizodinė gyvenvietė, kur pagyveno viena karta ir iškeliavo, bet čia iš tiesų buvo centras, gyvavęs gal šimtą ir daugiau metų, nes atrasti horizontai rodo, kad sugriuvus vienam namui buvo statomas kitas. Šitie tyrimai padeda tašką, kad čia tikrai gyventa dėl gintaro. Tai buvo labai svarbus Baltijos jūros prekybinis jūrinis centras. Čia gyveno jūrinė bendruomenė, prekiavusi gintaru ir mainais gaudavusi bronzą. Čia rastas didžiausias Baltijos regione gintaro kiekis vėlyvo bronzos amžiaus – jau apie 300 vienetų radinių“, – dalinosi archeologė, pasak kurios šie unikalūs radiniai išsilaikė dėl to, kad šioje vietoje yra vanduo ir mažai deguonies.
Anot pašnekovės, dėka šių radinių pirmą kartą galima pažiūrėti į to meto žmonių buitį, kaip atrodė pastatų grindys, buitinis inventorius, laužavietės, puodai maistui gaminti. Po laboratorinių tyrimų bus galima pasakyti, ką senieji Kukuliškių gyventojai valgė. Kokio dydžio buvo rasti pastatai dar neaišku, nes atkasti tik maži jų fragmentai. Stogai jų buvo dengiami paparčiais, šiaudais.
„Atradome net ir tekstilės, žinosime, kaip jie rengėsi. Iki tol bronzos amžiaus tekstilės buvo rasta tik Molėtų rajone, bet ežere. Radome jau ir odinių dirbinių fragmentą, tik nežinau dar, kas ten yra“, – sakė M. Urbonaitė-Ubė.
Ji pasakojo, kad šioje vietoje gyvenę žmonės augino galvijus, turėjo mažų arklių (1,23 m ūgio). Valgė jie ir žuvis – rasta eršketų, karšių, otų, sterkų ir daugybės kitų rūšių liekanų. Kartu jie buvo ir medžiotojai – rastas ir supjaustytas meškos žandikaulis. Rado archeologai ir tūkstančius metų išsilaikiusių sužiuvusių obuolių, išgliaudytų lazdyno riešutų kevalų.
Archeologės teigimu, tiksliai dar nežinoma, kodėl gyvenvietė buvo apleista. Daroma prielaida, kad ją pradėjo pustyti ir Vakarų baltų protėviai iš čia pasitraukė.
Šiemetiniai radiniai bus užkonservuoti vietoje. Iki šiol dar ištirta tik iki 100 kv. m iš viso 2 ha ploto. „Kaip profesorius Žulkus sakė man – turiu darbo iki gyvenimo galo“, – juokėsi M. Urbonaitė-Ubė.
Kultūros paveldo departamento inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas pabrėžia radinio svarbą visos šalies mastu: „Lietuvoje tai vienintelis toks unikalus bronzos amžiaus objektas, kuriame išliko visa organika – nuo pastatų dalių iki medinių įrankių ir žemdirbystės pavyzdžių. Tai vieta, kurioje ateityje būtų galima visiškai atkurti bronzos amžiaus žmonių buitį ir pačius pastatus, panašiai kaip tai buvo padaryta Lenkijoje, garsiojoje Biskupino archeologinėje vietovėje.“
L. Kavaliauskas Kukuliškius vadina bronzos amžiaus Pompėja arba Skansenu.
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius tikina, kad bus svarstoma, kaip tyrimų rezultatus ateityje plačiau parodyti visuomenei. „Akivaizdu, kad Kukuliškiai yra ne tik vertingas gamtos, bet ir išskirtinis kultūros paveldo objektas. Todėl kartu su archeologais ieškosime geriausių sprendimų, kaip šią teritoriją išsaugoti, pritaikyti lankymui ir supažindinti žmones su jos istorija“, – sako D. Nicius.
Laimei nebuvo 100 metu senumo plytu ir nereikejo visko uzkasti