Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-07-31 |
Prisiminimuose apie Kazimiros Danutės Prunskienės (kurios vardą Sąjūdyje tardavome įprasčiau – Kazimiera) daugiausia kalbama apie jos – pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerės veiklą, ir tik užuominomis apie jos veiklą bei populiarumą Sąjūdyje.
Tačiau primintinas dar vieno gyvenimo tarpsnis, kai 1989 m. kovo 26 d. ji Šiaulių teritorinėje rinkiminėje apygardoje 72 procentais balsavusių buvo išrinkta Sovietų Sąjungos liaudies deputate. Pagal Michailo Gorbačiovo sukurtą planą du trečdalius liaudies deputatų korpuso sudarė išrinktieji tiesioginiuose rinkimuose ir trečdalį – visuomeninių organizacijų atstovai. Beveik visi Lietuvos deputatai matomi nuotraukoje (prieš išvykstant į pirmąjį liaudies deputatų suvažiavimą 1989 m. gegužės mėn.). Nuotrauka simbolinė ir iškalbinga: K. Prunskienė – jos centre.

Iš tiesiogiai išrinktų liaudies deputatų buvo formuojama Sovietų Sąjungos Aukščiausioji Taryba, kurios nare tapo ir K. Prunskienė (tarp penkiolikos tokių narių iš Lietuvos).
Kadangi Maskvoje teko su K. Prunskiene nemažai bendrauti, tai prisimenu jos, kaip ir daugelio kitų kolegų, pastangas užmegzti ryšius su užsienio šalių ambasadų darbuotojais. 1989 m. rugpjūčio mėn. pradžioje jai buvo paskirta Prancūzijos ambasadoriaus Jean-Marie Mérillon audiencija, į kurią pasikvietė ir mane. Nors audiencija buvo paskirta ambasadoriaus rezidencijoje, mus priėmė tiktai ambasados sekretorius Thomas Waquier – ambasadorius vengė erzinti M. Gorbačiovą oficialiais susitikimais su „nepilnaverčiais“ atstovais…
Ryškiausia K. Prunskienės veikla Aukščiausioje Taryboje Maskvoje – siekis priimti vadinamąjį Pabaltijo respublikų ekonominio savarankiškumo įstatymą (šio įstatymo iniciatorius taip pat buvo Edgar Savisaar, vėliau tapęs Estijos premjeru). Šiuo klausimu K. Prunskienė nemažai bendravo su Gorbačiovu, netgi patikėjusi pastarojo geranoriškumu. Nors po įvairių peripetijų toks įstatymas ir buvo priimtas, tačiau jis tapo bevertis. Pagaliau ir K. Prunskienė 1991 m. sausio 8 d. (prieš lemtinguosius Sausio 13-sios įvykius) buvo priversta nusivilti Gorbačiovu…
Baigiant šiuos pri(si)minimus – nuoširdi užuojauta Kazimiros Danutės Prunskienės artimiesiems.
Parašykite komentarą