Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-08-29 |
XVIII tarptautinis muzikos festivalis „Pasaulio balsai“ (Voces Mundi), visą rugpjūtį ir rugsėjo pradžią telkęs Palangos publiką į kamerinės, sakralinės ir vokalinės muzikos susitikimus, artėja prie iškilmingos pabaigos.
Dviejuose baigiamuosiuose festivalio koncertuose susitiks du ryškūs muzikos poliai: instrumentinė virtuozerija ir dvasinė kontempliacija. Šiemet festivalio rengėjai lotynišką moto Voces Mundi pasirinko kaip universalų balso, meninės tapatybės ir kultūrų dialogo simbolį, o publika tapo festivalio bendrakūrėja – per aštuoniolika gyvavimo metų festivalis „Pasaulio balsai“ užsiaugino ištikimą auditoriją, todėl ir šįmet koncertai pasižymėjo išskirtine klausytojų įtrauktimi. Publikos susidomėjimas buvo juntamas ne tik tradicinėse koncertų erdvėse, bet ir glaudžiame atlikėjų bei klausytojų dialoge po koncertų. Būtent ši artima atmosfera yra vienas svarbiausių festivalio bruožų, leidžiančių pasaulinio lygio menininkus išgirsti ne didmiesčio salėje, o kultūriškai ir istoriškai ypatingoje Palangos aplinkoje.

Festivalio kulminacija: trimitas ir choro balsai
Vienu svarbiausių festivalio akcentų taps rugpjūčio 30 d., sekmadienį, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyksiantis koncertas „Šviesos rapsodija“, kuriame pasirodys legendinis trimitininkas Sergejus Nakariakovas ir dirigento Vyganto Rekašiaus vadovaujamas Palangos orkestras.
Prancūzijoje reziduojantis muzikas koncertuoja su žymiausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais, o jo repertuaro amplitudėje – tiek baroko, tiek šiuolaikinė muzika.
Palangos publikai parengta programa atsiskleis kaip įvairių muzikinių pasaulių panorama. Koncerte skambės Thomaso Doss, Jano de Haano kūriniai, lyrine ramybe išsiskirianti Mykolos Leontovyčiaus „Ukrainietiška giesmė“, taip pat vienas ryškiausių XX amžiaus amerikietiškosios muzikos opusų – George’o Gershwino „Rhapsody in Blue“. Programą vainikuos legendinis Jeano-Baptiste’o Arbano „Venecijos karnavalas“, iki šiol laikomas vienu sudėtingiausių ir efektingiausių trimito repertuaro kūrinių, reikalaujančių iš atlikėjo nepaprasto virtuoziškumo ir artistinės laisvės.
Ypatingą vietą koncerto programoje užims ir premjera – jaunosios kartos slovėnų kompozitoriaus Tileno Slakaro kūrinys „Journey to the Horizon“ („Kelionė į horizontą“). Šis opusas atveria šiuolaikinio pučiamųjų orkestro spalvines galimybes ir simboliškai atliepia festivalio idėją – nuolatinę kultūrų, muzikinių patirčių pynimąsi laike bei erdvėje.
Ne mažiau svarbus šio vakaro herojus – Palangos orkestras, vienas ryškiausių Lietuvos pučiamųjų orkestrų. Dirigento ir meno vadovo Vyganto Rekašiaus vadovaujamas kolektyvas garsėja atvirumu įvairių stilių ir žanrų programoms, tarptautiniams projektams bei gebėjimu pučiamųjų orkestrui suteikti simfoninio skambesio platumą.
Festivalį užbaigs rugsėjo 6 d. koncertas, skirtas Telšių vyskupijos įkūrimo 100 metų jubiliejui. Sakralinėje Palangos bažnyčios erdvėje skambėsianti programa kvies apmąstyti ne tik svarbią istorinę sukaktį, bet ir dvasines vertybes, kurias šimtmetį puoselėjo Žemaitijos katalikiškoji kultūra. Žemaitijos sakralinis paveldas, bažnytinės muzikos tradicija, chorinis judėjimas, istorinė architektūra ir religinis menas yra svarbi Lietuvos kultūros istorijos ir dabarties dalis. Todėl koncertas, skirtas Telšių vyskupijos jubiliejui, tampa ne tik dvasinės pagarbos ženklu, bet ir padėka institucijai, kuri prisidėjo prie kultūros, švietimo ir meninio gyvenimo puoselėjimo Žemaitijoje ir Lietuvoje.
Šiame koncerte pirmą kartą festivalio istorijoje pasirodys Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“, vadovaujamas kompozitoriaus, dirigento ir pedagogo Vaclovo Augustino. Nuo 1989 metų veikiančio kolektyvo vardas neatsiejamas nuo aukščiausio meninio profesionalumo standartų Lietuvos chorinėje kultūroje.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.
INFORMACIJA
Per aštuoniolika gyvavimo metų festivalis „Pasaulio balsai“ užsiaugino ištikimą auditoriją, todėl ir šįmet koncertai pasižymėjo išskirtine klausytojų įtrauktimi, jos gausa koncertų erdvėse. Publikos susidomėjimas buvo juntamas ne tik koncertuose, bet ir glaudžiame atlikėjų bei klausytojų dialoge po koncertų. Būtent ši artima atmosfera yra vienas svarbiausių festivalio bruožų, leidžiančių pasaulinio lygio menininkus išgirsti ne didžiosiose Lietuvos didmiesčių salėse, o kultūriškai ir istoriškai ypatingoje Palangos aplinkoje.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą