Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-11-03 |
Sodų bendrijoms sparčiai tampant gyvenamaisiais kvartalais, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, klaipėdietis liberalas Simonas Gentvilas parengė įstatymo pataisas, padėsiančias, jo nuomone, spręsti ten gyvenančių žmonių problemas.
Tuo metu sodininkų bendruomenė reiškia pasipiktinimą dėl šios iniciatyvos, tvirtindama, kad liberalai vėl siekia atverti sodus daugiabučių statyboms. Sodininkų atstovų teigimu, dabartiniai siūlymai labiau kursto susipriešinimą, nei padeda rasti kompromisus.
Martyno Vainoriaus nuotr.
S. Gentvilas siūlo tobulinti teritorijų planavimo tvarką, kurią pakeitus savivaldybės galės investuoti į sodų bendrijų kelius, viešuosius želdynus, statyti darželius, mokyklas, sveikatos centrus.
„Absoliuti dauguma sodų seniai virto gyvenamaisiais kvartalais. Tačiau jų gyventojus aplenkia savivaldybių investicijos ir paslaugos ir tai yra nesąžininga, nes sodų gyventojai yra tos savivaldybės mokesčių mokėtojai. Priėmus įstatymų pakeitimus, savivaldybės galės investuoti į valstybinę sodų žemę ir stipriai pagerinti ten gyvenančių gyventojų gerovę“, – sako S. Gentvilas.
Priėmus įstatymų pataisas, savivalda, anot parlamentaro, patikėjimo teise valdys valstybinę žemę ir galės priimti sprendimus dėl sodų bendrijų kelių, apšvietimo, viešųjų erdvių įrengimo, socialinių, švietimo įstaigų statybos.
„Savivaldybės įgaus teisę realiai planuoti teritorijas sodų bendrijose pagal bendrojo plano sprendinius. Jos galės pakeisti sodų bendrijų teritorijų paskirtis iš vienalytės žemės ūkio paskirties į kvartalui reikalingas kitas paskirtis. Tai vienareikšmiškai padidins sodų savininkų turto vertę“, – Eltai sakė S. Gentvilas, komentuodamas Sodininkų bendrijų ir Žemės įstatymo pakeitimų projektus.
Kaip pastebi parlamentaras, įstatymų pakeitimai aktualūs beveik 0,5 mln. žmonių, kurie gyvena sodų bendrijose.
„Nors šiuo metu formaliai ten valstybinės žemės patikėtinis – savivaldybė, bet įstatymo pagrindu ją valdo sodų bendrijos. Kadangi savivaldybės negali atsiimti valstybinės žemės iš sodų bendrijų, jos negali investuoti į jų valdomą nesuformuotą žemę. Kiti statytojai irgi negali vystyti infrastruktūros pagal infrastruktūros plėtros sutartis“, – apie sodininkų problemas kalbėjo S. Gentvilas.
Pagal parengtą projektą pakeitus žemės sklypo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas), sodų teritorijoje, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, bus galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius.
Parengus detalųjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą, sodo teritorijoje esančiuose sklypuose bus galima statyti ir kitus gyventojams reikalingus pastatus.
Šiuo metu Žemės ir Sodininkų bendrijų įstatymai neleidžia pakeisti sodininkų bendrijų teritorijoje esančių žemės sklypų paskirties.
Sprendimus priimtų ne bendrijų pirmininkai, o savivaldybių administracijos
Jei Seimas pritartų, sodų bendrijų gyventojams aktualius klausimus spręstų ne sodų bendrijų pirmininkai, o savivaldybių administracijos.
„Jos priims sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo: inžinerinių tinklų tiesimo, žemės sklypų ribų nustatymo, pastatų ir želdynų atstumų nuo sklypo ir kitus“, – sako S. Gentvilas.
Pagal galiojančius įstatymus, sodų bendrijų pirmininkų ir valdybų veikla nėra kontroliuojama savivaldybės institucijų.
„Sodų bendrijų gyventojai itin dažnai skundžiasi dėl sunkumų išsireikalauti tinkamas lėšų panaudojimo ataskaitas arba gaunant reikalingus suderinimus iš bendrijų pirmininkų. Priešingai nei savivaldybių administracijos, kurios teikia viešąsias paslaugas ir turi pakankamus administracinius resursus aptarnauti gyventojus, sodų bendrijų pirmininkai ir valdybos neturi administracijos. Jiems negalioja viešojo administravimo įstatymas, prašymų apsvarstymų terminai ir galimybė skųsti jų sprendimus. Praktikoje tai reiškia, jog didelė dalis sodų bendrijų pirmininkų ir valdybų negeba kokybiškai ir savalaikiai atlikti valstybinės žemės procedūrinių derinimų“, – sako S. Gentvilas.
Jo nuomone, savivaldybės konsultuos gyventojus skaidriau, nes turi kvalifikuotą administraciją, taip pat yra nustatyta jų sprendimų apskundimo tvarką.
Sodininkų bendruomenė kategoriškai prieštarauja
Lietuvos sodininkų bendruomenės reiškia nepritarimą S. Gentvilo siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo.
Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos paskirties keitimo su bendrijos narių susirinkimu. Sodininkų atstovai teigia, kad tokie pakeitimai atvertų kelią nekontroliuojamai statybai, kuri daugelyje sodų teritorijų sukeltų dar didesnių infrastruktūros ir eismo problemų.
Be to, pritarus tokioms pataisoms, anot jų, nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų statyti daugiabučius namus be jokių investicijų į viešą infrastruktūrą – tokiu būdu pelno tikslais nemokamai naudotųsi pačių bendrijų narių lėšomis įrengtais keliais, apšvietimu ir vandentiekiu.
„Tai jau ne pirmas kartas, kai ponas Gentvilas kartu su Liberalų sąjūdžiu, imituodami rūpestį sodininkų bendrijomis, siūlo sprendimus, naudingus tik nekilnojamojo turto plėtotojams“, – sako Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vytautas Zulonas.
Pasak V. Zulono, siūlomi pakeitimai pateikiami kaip priemonė palengvinti savivaldybėms infrastruktūros plėtrą, tačiau realiai eliminuoja bendrijų teisę spręsti savo teritorijos užstatymo klausimus.
„Jie taip pat neįpareigoja savivaldybių investuoti į sodininkų bendrijų infrastruktūrą ar spręsti įsisenėjusias problemas. Tokiu būdu S. Gentvilas imituoja rūpestį sodininkų bendrijomis, tačiau iš tiesų veikia nekilnojamojo turto plėtotojų naudai“, – pabrėžia V. Zulonas.
Pasak jo, teiginiai apie tariamas galimybes soduose statyti ligonines ar poliklinikas – tiesiog nesusipratimas.
„Sodų teritorijose nėra tam tinkamos infrastruktūros, o daugelyje jų keliai vos 3–4 metrų pločio“, – teigia V. Zulonas.
Pagrindinė problema, anot jo, iki šiol nesureguliuotas sodų virsmas į gyvenamuosius kvartalus.
„Šią situaciją galima spręsti tik konstruktyvaus dialogo būdu, bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir ministerijomis,“ – sako V. Zulonas.
Gyvena apie 0,5 mln. žmonių?
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo metu yra apie 221 tūkst. mėgėjų sodo žemės sklypų, kuriuose registruota per 100 tūkst. sodo namų.
Tačiau tikrasis skaičius nežinomas, nes nesudėtingieji statiniai gali būti neregistruojami.
„Įvertinus šią statistiką, galima manyti, kad šiose, daugiausia miestuose ir priemiesčiuose esančiose, tačiau gyvenamajai paskirčiai nepritaikytose teritorijose galėtų apsigyventi iki 0,5 mln. Lietuvos gyventojų“, – sako S. Gentvilas.
Anot S. Gentvilo, tikėtina, kad kas 8-as vilnietis yra „sodininkas“, sodų bendrijos gyventojas.
Lietuvoje yra per 1,3 tūkst. sodininkų bendrijų.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Ponas Gėntvilai greičiau priimkit tos istatimus.Dituvos sodos Klaipėdos raj. grinas bardakas.Tėn kelius nepavadinsi keliais,viskas apžiėlės tvoros stato kas kaip nori.Pirmininkas ne ika ne reaguoja.Jo atsakymas,neturim teisės.Varikit Jos lauk tos pirmininkus.
Lauk. Dėl mišku ir atstovavimo verslui
Tiktai savivaldybes ziniom perduot, o kitaip ta įsisaknijus sovietine bauziava tai atgyvenu atgyvena. Moki kas met po 60 euru, vien todel kad tuos dedes ir tetas islaikyt pinigu siurbikus. O kai reikia su jais bendraut tai prasideda arogancija. Uz kanala jei susimoki ta 15 euru tai per metus net nenupjauna nei kart, visiek paciam tenka. Nemokesi, grasina antstoliais… nebutu gaila is tikro to 60 euru jei matytusi kur tie pinigai nueina. Kalba eina apie Derceklius.
Eina lai perst tas Simonas, lai savo žemės plotus valdo kaip nori, savo nelegalias statybas su nelegaliais darbuotojais lai prisižiūri ir nedrumsčia sodininkų nors kiek tamsesnio gyvenimo. Čia neparašyta, bet dėl naujų ponų, kuriems reikia ploto tik namams, išpjaunant visiškai sodus, tipo bus tvarkomi keliukai. Jie turės būti… 6 metrų. Mūsų sodas 4 arai, iš trijų pusių keliukai, tai kas liks iš mano sodo? Man liks niekas, bet turto vystytojai trims rankas, jiems viskas puikiai, toliau sklypai po 6 arus. Sugalvos lobistai libų stumiami dar kokį š, net pasipriešint negalėsi, ypač kai valdžioje daugėja pusgalvių
Užsiciaupk.Sėni bėzdalai ,apšikot tos sodus ir nėra tvarkos.Dėl Jusu neturim nėj vandens nėj duju.
Kuo greičiau naikinti tas sodų bendrijas ir paversti jas normaliomis gyvenvietėmis! O dabar soduose bardakas, valdyba su pirmininku priešakyje daro ką nori ir kaip nori. Arogancijos viršūnė ir neliečiamumas. Sodų bendrija aukščiau visų įstatymų! Gal jau gana?
Labai gerai. Greičiau pakeistų paskirtį. Ir pasileis statybos. Jau trinu rankom. Ipatingai Dituvos soduose. Geras kąsnis laukia.