Ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė Klaipėdoje įsikūrusios bendrovės „Uosto vartai“ ieškinį LTG grupės krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“ dėl esą neteisėtai nutrauktos vežimų organizavimo sutarties.

Pernai vasarį tiriamosios žurnalistikos centras „Siena” kartu su partneriais, tarp kurių buvo ir „Atvira Klaipėda“ atskleidė galimą ES sankcijų apėjimo schemą, kuria pasinaudojus į Lietuvą buvo gabenamos sankcionuojamos Baltarusijos bendrovės „Grodno Azot” gaminamos karbamido trąšos. Kaip rodė viešai paskelbta informacija, ekspedijavimo paslaugas karbamido trąšų kroviniui, kuris buvo pristatytas į Birių krovinių terminalo sandėlius, teikė bendrovė „Uosto vartai”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kilus šiam skandalui geležinkelininkai kreipėsi į „Uosto vartus“ prašydami pateikti įrodymus, jog pagal 2022 m. lapkritį pasirašytą sutartį , Jungtinių Arabų Emyratuose veikiančiai įmonei „DP WORD COMMODITIES AND LOGISTICS FZE“ gabenami kroviniai atitinka tarptautinių sankcijų reikalavimus. „Uosto vartams“ esą atsisakius pasirašyti deklaraciją dėl to, ar „Uosto vartų“ ekspedijuojamas krovinys nėra pagamintas OAO „Grodno Azot“ priklausančiose ar jos kontroliuojamose gamybos (gavybos) vietose, „LTG Cargo“ įvertino, kad ekspeditorius esą netinkamai vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus ir tinkamai nevykdo atitikties sankcijoms patikros. Atsižvelgiant į tai ir laikydamasi pozicijos, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, „LTG Cargo“ pernai kovą nutraukė sutartį su „Uosto vartais“.

Bendrovė su tuo nesutiko ir pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ji tvirtino, kad pateikė geležinkeliams pažymą, jog trąšų gamintojas buvo Baltarusijos bendrovė „Technospectrading“ ir kad tokie kroviniai nepatenka į sankcionuotų prekių sąrašus ir nėra susiję su sankcionuotais asmenimis.

Tuo metu „LTG Cargo“ atsliepime tikino, kad buvusi klientė nepateikė deklaracijų ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad krovinys nėra pagamintas „Grodno Azot“ ar jos gavybos vietose.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Vanda Višnevska konstatavo, kad Klaipėdos bendrovės ieškinys yra atmetamas.

Anot teismo, iš į bylą pateiktų tarptautinio geležinkelio važtaraščio matyti, kad karbomido gamybos vieta yra tokia pati, kaip „Grodno Azot“ registracijos adresas. Sprendime akcentuojama, kad Muitinės kriminalinės tarnybos nutarime yra nurodyta, kad įmonės „Texnospectrejding“ ir „TexnospectrejdingEksport“ veikia kaip priedangos įmonės, kurių vardu netiesiogiai veikia „Grodno Azot“.

„Lietuvos verslo subjektas, o būtent ieškovė, prieš sudarant vežimo sutartį su „Texnospectrejding“ bei ekspedijavimo sutartį su „DP WORD COMMODITIES AND LOGISTICS FZE“, turėjo įsitikinti kad karbomidas nėra faktiškai pagamintas OAO „Grodno Azot“. Tai, kad ieškovė atsisakė pasirašyti dvi atsakovės deklaracijas dėl pervežimui pateiktos produkcijos (krovinio) gamintojo gavybos vietos, patvirtina, kad iš esmės ieškovė neįsitiko, kad produkcija – karbomidas buvo pagaminta ne OAO „Grodno Azot“, todėl ir deklaracijų nepasirašė. Teismas visiškai sutinka su atsakovės pozicija dėl šio atvejo, kai tam tikroms Baltarusijos įmonėms, o būtent OAO „Grodno Azot“ yra taikomos sankcijos, tai ieškovė prieš vežant iš Baltarusijos mineralines trąšas turėjo būti 100 proc. tikra, kad tai nėra produkcija, pagaminta OAO „Grodno Azot“, o kai ieškovė visgi du kartus nepasirašė atsakovės pateiktų deklaracijų, tai atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį, kaip su įmone, kuri nekelia visapusiško pasitikėjimo“, – rašoma sprendime.

Pasak teismo, nors muitinės procedūras atlieka „LTG Cargo“ darbuotojai, kurie irgi turėjo visus dokumentus, taip pat produkcijos sertifikatus bei licencijas, tačiau šiuo atveju atsakomybė dėl sankcionuotų įmonių prekių negabenimo per Lietuvos teritoriją didesne dalimi tenka būtent „Uosto vartams“.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.