Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-26 |
Pavasarį kylant naftos ir kuro kainoms pasigirdo įspėjimai apie dviženklę infliaciją Lietuvoje. Realybė, jau matome, yra daug nuosaikesnė – metinė infliacija birželį dar šiek tiek padidėjo, tačiau jos pikas jau visai šalia.
Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per birželį kainos padidėjo 0,6 procento, o metinė infliacija pakilo iki 5,5 procento. Kodėl nereikėtų baimintis tolimesnio infliacijos įsibėgėjimo?
Atsivėrus Hormuzo sąsiauriui (neaišku, ar ilgam, bet kol kas tikimės geriausio), naftos kaina nukrito žemiau 75 dolerių už barelį ir jau beveik sugrįžo ten, kur buvo prieš karinį konfliktą Irane. Iš paskos nenoriai pasuko ir kuro kainos – net ir nebegaliojant laikinai akcizo lengvatai dyzeliui, jo kaina nukrito iki 1,70 euro.
Ši energijos krizė neturėjo daug šansų išsivystyti į 2022-ųjų infliacinę spiralę. Trąšos pabrango tik trumpam, suskystintinų gamtinių dujų trūkumo nebuvo, o dėl labai išaugusių Lietuvos pajėgumų gaminti elektrą iš saulės bei vėjo Lietuvoje elektros kaina visai nepadidėjo.
Dar svarbiau – šiemet maisto žaliavų kainos ne tik nepadidėjo, bet išlieka mažiausios per pastaruosius penkerius metus. Kviečių, miežių, sojos pupelių, kukurūzų, rapso, žaliavinio pieno kainos šiuo metu yra žemiausiame lygyje nuo 2021 metų. Ženkliai atpigo net ir kavos bei kakavos pupelės, kurių kainos pastaraisiais metais buvo užkilusios į rekordines aukštumas.
Šios tendencijos žaliavų rinkose paaiškina, kodėl per pastaruosius metus vidutinės maisto kainos Lietuvoje visai nepadidėjo, kitaip sakant, čia infliacija buvo artima nuliui. Didžiausią infliaciją šiemet jaučia naudojantys daug kuro ir kitų akcizinių prekių. Visi kiti jaučiasi neblogai ir pinigus leidžia entuziastingai – reali mažmeninės prekybos apyvarta šiemet yra beveik 7 proc. didesnė nei prieš metus (ir tik iš dalies dėl gyventojų išleidžiamų ilgalaikių santaupų).
Taip, šiemet vidutinė infliacija sieks apie 5 procentus, bus viena didžiausių regione ir tai nėra kuo būtų galima didžiuotis. Bet ją šį kartą labiausiai lemia ne išoriniai, o vidiniai veiksniai – padidėję kai kurie vartojimo mokesčiai ir ypač sparčiai augančios darbo sąnaudos. Todėl sveikintinas trišalės tarybos sutarimas minimalų atlyginimą kelti mažiau nei 8 procentais. Infliacija kitais metais jau nebesieks 3 procentų, o spartesnis minimalaus atlyginimo didinimas pavirstų ne gyventojų perkamosios galios, o kainų augimu.
Šiemet prie infliacijos dar kelias dešimtąsias procentinio punkto pridės ir nuo kito mėnesio Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) sprendimu maždaug dešimtadaliu didinamos elektros ir apie 5 proc. keliamos gamtinių dujų kainos gyventojams (nedraugiškai vadinamiems „buitiniais vartotojais“). Tačiau daugiau blogų naujienų kainų fronte neturėtų būti.
Ekonomistai moka ir mėgsta aprašyti tamsius scenarijus, gąsdinti krize, kokios dar nematėte, arba infliacija, kokios nenorite matyti. Tačiau kol kas daug peno gąsdinimams nėra – šiek tiek baugins atslenkanti karščio, bet ne kylančių kainų banga.
Parašykite komentarą