„Brazilas Thomas Mannas“

Atvira Klaipėda 2025-07-14

Nidoje įsibėgėjo XXIX tarptautinis Thomo Manno festivalis. Antroji festivalio diena buvo paženklinta susitikimu su germanistikos profesore Veronika Fuechtner. Mokslininkė skaitė pranešimą „Brazilas Thomas Mannas“.

Susitikimą su profesore moderavęs rašytojas, vertėjas Antanas Gailius pastebėjo sutapimą tarp ponios V. Fuechtner ir Thomo Manno: abiejų jų tėvai vokiečiai, o motinos – brazilės! Iškilo daug lig šiol mažai kam žinomų detalių apie Julia Mann – Thomo Manno motiną, 1851 m. gimusią Brazilijoje (mergautinis vardas – Julia da Silva Bruhns). Ji būdama vos penkerių neteko mamos, mirusios gimdant negyvą šeštąjį kūdikį. Bet tuo netektys nesibaigė – Julios tėvas, Thomo Manno senelis Johannas Ludwigas Hermannas Bruhnsas, netrukus išvežė dukrą su kitais keturiais savo vaikais į Vokietiją, ir paliko auklėti valstybei – Liubeko internatuose, kur Julios braziliškoji prigimtis buvo stigmatizuota – ji nebuvo laikoma „baltąja“. Vėliau Julios sūnūs – Heinrichas ir Thomas Mannai, motinos prisiminimus ir traumines patirtis ne kartą įpynė ar perdirbo savuose tekstuose.

„Tačiau Thomas Mannas ne tik įaudė motinos gyvenimo istoriją į savo grožinę kūrybą, jis visą gyvenimą apmąstė jos svarbą sau pačiam“, – pabrėžė V. Fuechtner.

Rašytojas yra pripažinęs, kad niekas kitas jo kūrybai nepadarė didesnės įtakos nei jo brazilė motina. Būtent Julios Mann – migrantės iš Brazilijos – gyvenimo istorija ir siekis būti „supervokiete“ padarė įmanomą ir Thomo Manno viziją, kad vokiškoji kultūra nebūtų pririšta prie kraujo ar žemės, kad ji gali būti kilnojama ir reprezentuojama už Vokietijos ribų.

„Kur aš, ten ir Vokietija“, – nuskambėjo Thomo Manno lūpose, 1938 m. pasiekus JAV krantus.

Festivalio tema apie „išnirusį laiką“ ir išnirusias ribas sužibo Aurelijos Šimkutės metalo miniatiūrų parodoje „Žybsnis“, atidarytoje V. ir K. Mizgirių menininkų namuose. Čia pristatomi darbai – tai gintaru ir bronza įkūnyta šviesos srauto – Tikėjimo – interpretacija, skrodžianti tamsų, dygų metalo ir keramikos „mišką“, lyg susivėlusias, pratirpusias ribas. Parodą galima aplankyti iki liepos 19 d.

Pirmadienį prasidės festivalio Kino naktys, kuruojamos kino kritiko Dmitrijaus Gluščevskio, kviesiančios net penkis vakarus naktinėti Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida). Kino peržiūrų pradžia – 22 val.

Visą festivalio programą rasite www.mann.lt.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti