Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-12 |
Lietuvos būsto rūmai siūlo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų draudimą padaryti privalomą. Tokia apsauga, pasak organizacijos prezidento Algio Čapliko, padėtų gyventojams išvengti didelės finansinės naštos netikėtos nelaimės atveju. Aplinkos ministerija iniciatyvą taip pat iš esmės palaiko, tačiau pabrėžia, kad draudimas turėtų papildyti, o ne pakeisti kaupiamąsias lėšas.
Pasak A. Čapliko, daugiabučio bendrosios konstrukcijos, stogas, fasadas, inžinerinės sistemos ir bendrosios patalpos priklauso visiems savininkams, todėl jų draudimas būtų būdas valdyti didelės žalos finansinę riziką.
„Gaisro, sprogimo, audros ar kitos didelės nelaimės atveju nuostoliai gali siekti šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų. Jeigu pastatas neapdraustas, gyventojai dažnai neturi finansinių galimybių tokių nuostolių padengti, o tada atsiranda lūkestis, kad padės valstybė ar savivaldybė. Kitaip tariant, privataus neapdrausto turto rizika iš dalies perkeliama visiems mokesčių mokėtojams“, – Eltai teigė Lietuvos būsto rūmų prezidentas.
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė nurodė, kad didelės žalos atvejais draudimas galėtų padėti sumažinti gyventojams tenkančią finansinę naštą, kai dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių apgadinami bendrojo naudojimo objektai.
„Aplinkos ministerija iš esmės palaiko iniciatyvą sudaryti galimybę daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus drausti nuo draudžiamųjų įvykių sukeliamos žalos. Toks sprendimas galėtų būti papildoma pastato savininkų finansinės rizikos valdymo priemonė ir sudarytų galimybę draudžiamojo įvykio atveju žalą atlyginti draudimo lėšomis, o ne vien naudoti tam pastato kaupiamąsias lėšas ar rinkti papildomas įmokas iš gyventojų“, – Eltai komentavo L. Lukoševičienė.
Daugiabučių kaupiamosios lėšos išliktų
Pasak A. Čapliko, draudimas neturėtų būti painiojamas su daugiabučio kaupiamosiomis lėšomis, nes šios priemonės skirtos skirtingiems tikslams. Kaupiamosios lėšos naudojamos planuojamiems priežiūros ir atnaujinimo darbams, o draudimas būtų skirtas netikėtoms bei didelėms rizikoms.
„Kaupiamosios lėšos skirtos planuojamiems namo priežiūros ir atnaujinimo darbams – stogui, fasadui, vamzdynams, konstrukcijoms ar kitoms bendrosioms namo dalims remontuoti. Jos kaupiamos palaipsniui ir paprastai nėra tokio dydžio, kad galėtų padengti staiga įvykusios didelės nelaimės žalą“, – pabrėžė A. Čaplikas.
L. Lukoševičienė pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas daugiabučių savininkai privalo kaupti lėšas pastato bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Pasak jos, šios lėšos leidžia šalinti pastato defektus ir organizuoti jo priežiūros bei atnaujinimo darbus.
„Vis dėlto kaupiamosios lėšos ir draudimas atlieka skirtingas funkcijas ir galėtų viena kitą papildyti, t. y. draudimas būtų skirtas pirmiausia netikėtos ir didelės žalos finansinei rizikai valdyti“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.
L. Lukoševičienės teigimu, jeigu bendrojo naudojimo objektams padaryta žala būtų pripažinta draudžiamuoju įvykiu, dalis arba visa žala, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų, galėtų būti atlyginta draudimo lėšomis. Tai, anot jos, leistų sumažinti gyventojams tenkančią finansinę naštą.
Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad galimybė drausti daugiabučių bendrojo naudojimo objektus iš esmės jau egzistuoja. Pasak L. Lukoševičienės, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas gali priimti sprendimą naudotis rinkoje teikiamomis tokiomis paslaugomis ir už jas mokėti papildomai.
Europoje taikomi modeliai
Pasak A. Čapliko, daugiabučių bendrosios nuosavybės draudimo modeliai taikomi ir kitose Europos valstybėse. Jo teigimu, Prancūzijoje daugiabučio bendraturčių bendrijai privalomas civilinės atsakomybės draudimas, apimantis ir žalą, susijusią su bendrosiomis pastato dalimis, o Estijoje pastato draudimas atkuriamąja verte teisės aktuose įvardijamas kaip tinkamo bendro turto valdymo priemonė.
„Modeliai valstybėse skiriasi, tačiau pati logika yra ta pati – daugiabutis yra didelės vertės turtas, o jo bendrosios konstrukcijos, stogas, fasadas, inžinerinės sistemos ar bendrosios patalpos priklauso visiems savininkams. Todėl, mūsų vertinimu, nelogiška, kad toks turtas gali apskritai likti neapdraustas“, – pažymėjo A. Čaplikas.
Aplinkos ministerija pabrėžė, kad draudimas nepakeistų pastato valdytojų pareigos tinkamai prižiūrėti ir atnaujinti pastatą bei kaupti lėšas jo priežiūrai.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Galimai susiformavo nauja gauja, juk ir jai reikia melžiamos karvės…