Antrosios instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs uostamiesčio savivaldybės skundą ginče su jau buvusia Klaipėdos miesto socialinės paramos centro vadove Diana Stankaitiene, priėmė priešingą sprendimą nei kad rajono rūmų teisėja.

Diana Stankaitienė

„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad savivaldybė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų buvo prašiusi išnagrinėti kilusį darbo ginčą ir atmesti D. Stankaitienės reikalavimus panaikinti uostamiesčio mero 2023 m. kovo potvarkį dėl jos veiklos vertinimo tik patenkinamai ir pareiginės algos kintamosios dalies neskyrimo, dar 2022 m. birželį pasirašytą potvarkį dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo (konstatuota, kad direktorė neužtikrino racionalaus išteklių naudojimo įgyvendinant projektą „Integrali pagalba į namus Klaipėdos mieste“) bei reikalavimą iš naujo atlikti jos 2022-ųjų metinės veiklos vertinimą.

Prieš tai tokius direktorės reikalavimus buvo patenkinusi Panevėžio Darbo ginčų komisija (DGK), tačiau savivaldybė tvirtino, kad toks sprendimas esą buvo priimtas skubotai ir neturint duomenų apie ikiteisminio tyrimo dėl kelionės lapų ir automobilių ridos duomenų klastojimo stadiją bei jo metu surinktus faktus, kurie galimai patvirtina D. Stankaitienės negebėjimą atlikti tiesiogines darbo funkcijas bei užtikrinti tinkamą įstaigos veiklą. Akcentuota ir aplinkybė, kad vairuotojai, galimai padarę nusikalstamas veikas ir neatlyginę padarytos žalos, buvo atleisti bendru susitarimu, išmokant jiems net dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijas.

Pati D. Stankaitienė, vadovavusi šiai įstaigai nuo 2000-ųjų balandžio, nesutiko su DGK sprendimu atmesti jos prašymą dėl 10 tūkst. eurų įvertintos neturtinės žalos atlyginimo. Moteris tikino, kad Klaipėdos meras neužtikrino darbo aplinkos, kurioje ji nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais „kėsinamasi į jos garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama ją įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį“. Tai esą nulėmė jos sveikatos sutrikimus.

Bylą išnagrinėjusi Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jolanta Jasutienė šį vasarį buvo konstatavusi, kad D. Stankaitienės ieškinys yra iš dalies tenkintinas. Ji panaikino abu mero potvarkius ir savivaldybę įpareigojo iš naujo atlikti D. Stankaitienės 2022 m. tarnybinės veiklos vertinimą. Tačiau šis teismas nepatenkino moters ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui ir savivaldybė pasinaudojo šia teise. Skundą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjos Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė ir Erika Misiūnienė, priėmė jau visiškai kitokį sprendimą.

Kadangi pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo, kolegija šiuo klausimu nepasisakė bei išvadų neteikė.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmoji instancija ne iki galo tinkamai įvertino Centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaitos turinį. Teismas akcentavo, kad D. Stankaitienė nepagrindė, kad tokia ataskaita yra neišsami, nepateikė kitų šios srities specialistų ar ekspertų išvadų. Tad konstatuota, jog rajono teismas privalėjo vadovautis minėta audito ataskaita bei jos išvadomis, tačiau to nepadarė.

„Esminis faktas tas, kad atsakovė iš esmės nesilaikė fiskalinės drausmės ir padarė pažeidimą, kurio pasekmės buvo pašalintos projekto vykdymo pabaigoje, tačiau tai nereiškia, kad pažeidimas išnyko, ar, kad jo nebuvo. <…> Projekto vykdymo metu, kada paaiškėjo 16987,77 Eur ES lėšų pereikvojimas (įsiskolinimas), jis buvo padengtas iš paties Centro lėšų. <…> Audito ataskaitoje yra konstatuota, kad racionalus išteklių naudojimas būtų užtikrinęs projekto veiklų įgyvendinimą neviršijant skirtų lėšų“, – rašoma nutartyje.

Tad, anot teismo, meras pagrįstai konstatavo, jog D. Stankaitienė padarė darbo pareigų pažeidimą, už kurį turi būti skiriamas įspėjimas.

Taip pat teismas akcentavo, jog pirma instancija nepagrįstai ignoravo buvusio vicemero Arvydo Cesiulio paaiškinimus, kad jam užteko laiko įsigilinti į Kontrolės ir audito tarnybos raštą, kuriame buvo informacija apie kuro grobstymus centre ir po tokios „šokiruojančios informacijos“ jis jokiu būdu negalėjo D. Stankaitienės gebėjimo atlikti savo funkcijas vertinti „gerai“.

„Neginčijamai buvo nustatytas faktas, kad atsakovė – Centro vadovė – neužtikrino automobilių naudojimo ir kuro apskaitos tvarkos bei kontrolės, už kurią ji atsakinga. Atsakovė ir pati pripažino, jog nustatyta „tvarka nesuveikė“. Žalos mastas, kiti faktai nėra šios bylos dalykas“, – rašoma teismo nutartyje.

Kolegija konstatavo, kad abu mero potvarkiai buvo priimti iš esmės įvertinus visą turimą informaciją, vadovaujantis kompetentingų institucijų išvadomis, kurios nebuvo paneigtos kitais įrodymais.

Panaikindamas pirmos instancijos sprendimą ir visiškai patenkindamas savivaldybės ieškinį šis teismas jos naudai iš D. Stankaitienės priteisė ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3100 Eur už pirmą ir 4501,41 Eur už antrą instanciją.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau kasaciniu skundu dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tiesa, pastarasis priima nagrinėti ne visus skundus.

INFORMACIJA

Vasario 9-ąją Klaipėdos savivaldybė pranešė iš pareigų atleidžianti D. Stankaitienę. Centrui vadovauti laikinai buvo pavesta direktorės pavaduotojai Eglei Buivydaitei.

„Diana Stankaitienė iš pareigų atšaukiama praradus pasitikėjimą dėl netinkamo įstaigos darbo organizavimo, neužtikrinus, kad įstaigos veikloje būtų laikomasi teisės aktų, racionaliai naudojamos lėšos bei turtas, neužtikrinus veiksmingos vidaus kontrolės sistemos sukūrimo, veikimo ir tobulinimo. Vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams darbuotojams. Pasitikėjimo vadovais netekimą gali nulemti negebėjimas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų organizuoti įstaigos darbo, veikti rūpestingai, atidžiai bei kvalifikuotai”, – buvo rašoma savivaldybės pranešime.

Jame taip pat dėstyta, jog imtis tokių pokyčių savivaldybę paskatino pastaraisiais metais atliktų patikrinimų rezultatai. Nustatyta, kad savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos 4 tarnybinių automobilių degalams, centre buvo panaudotos ne tarnybos reikmėms bei įstaigai padaryta daugiau nei 22 tūkst. eurų turtinė žala. Fiksuotos galimai įvykdytos nusikalstamos veikos – kelionės lapų klastojimas, įstaigos lėšų pasisavinimas.

Kontrolės ir audito tarnyba pernai taip pat nustatė trūkumų dėl viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo įsigyjant automobilių remonto paslaugą. Konstatuota, kad nebuvo užtikrintas tinkamas viešųjų pirkimų sritį reglamentuojančių teisės aktų taikymas įstaigoje, o įsigyjant paslaugą, nebuvo užtikrintas racionalus pirkimui skirtų lėšų naudojimas. Tyrimo metu nustatyta, kad įstaiga vieno automobilio remontui per metus išleido daugiau nei 18 tūkst. eurų, kai paties automobilio rinkos vertė – 6-7 tūkst. Eurų.

Pagal gautą skundą 2024 m. savivaldybėje buvo baigtas dar vienas tyrimas dėl centre vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų įsigyjant mokymų paslaugą. Konstatuota, kad D. Stankaitienė padarė darbo pareigų pažeidimą, nes įstaigoje nesilaikyta Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo reikalavimų – pagrindinių pirkimų principų, procedūrų eiliškumo.