Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-07-18 |
Klaipėdos savivaldybė ketina sutvarkyti senųjų Vitės kapinių teritoriją. Jos užsakymu UAB „Klaipėdos projektas“ (architektės Margaritos Ramanauskienės) parengtuose projektiniuose pasiūlymuose numatoma minimaliai atstatyti buvusių kapinių planinę struktūrą (takų tinklą ir aikštelę centrinėje dalyje) bei pastatyti meninį akcentą – memorialą šioje vietoje palaidotų žmonių atminimui. Taip pat būtų įrengiamas teritorijos apšvietimas, pastatyti suoleliai ir informacinis stendas.
Šiuo metu, anot projektuotojų, senųjų Vitės kapinių teritorija realiai yra viešas želdynas, kuriame rajono gyventojai vedžioja šunis, eina pasivaikščioti. Čia stovi keli aplūžę suoleliai, perpildytos šiukšliadėžės. Iš kapinių teritorijos pietryčių dalyje išliko tik 1915 m. palaidotų Klaipėdoje žuvusių apie 152 rusų kareivių kapavietė su paminklu ir 1996 m. suformuota dviejų britų karių, žuvusių 1917 ir 1918 m., simbolinė kapavietė.
Projektuojant buvo atlikta ir teritorijos želdinių analizė. Teigiama, kad medžių su kritiniais defektais yra tik keli. Senieji 100-150 metų amžiaus medžiai turėtų būti išlikę dar iš laikotarpio, kai kapinės veikė. Medžių grupės, augančios daugiausia pietinėje teritorijos dalyje, yra 60-70 metų amžiaus, sodintos pokariu. Čia auga ir invazinių uosialapių klevų grupelė. Tarp medžių padrikai auga paprastosios alyvos, baltauogės meškytės, geltonasis žirnmedis, paprastasis ligustras.
Takus siūloma grįsti betono trinkelėmis, centrinė aikštelę – granito trinkelėmis.
„Teritorija tvarkoma taip, kad sprendiniai darniai įsilietų į sutvarkytą aplinką, būtų patogi žmonėms su negalia ir tinkama ne tik laisvalaikio praleidimui, poilsiui, bet ir iškilmingoms ceremonijoms. Objektas kuriamas atsižvelgiant į esamą reljefą, jį tikslingai išnaudojant, sprendinius organiškai sujungiant su suformuotais takais“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Centrinėje kapinių dalyje suplanuotoje aikštelėje siūloma įrengti „Atminties memorialą“, kurio autoriai – Anatolijus, Ilja ir Romanas Klemencovai.
„Kompozicijos centre – įspūdingo dydžio (4,00 x 3,50 m) skulptūrinė grupė, pagaminta iš patvaraus 15–20 mm storio plieno. Ji atrodo chaotiška, bet kartu ritmiškai ir kompoziciniu požiūriu tiksliai suderintas ansamblis iš daugybės skirtingomis kryptimis sudėtų elementų. Šios plieninės formos, tarsi sulaužyti likimai, sudarkytos gyvybės ir sugriauti miesto kraštovaizdžiai, simbolizuoja siaubingas bet kokio karo pasekmes: griuvėsius, nuolaužas, chaosą ir skausmą. Kiekvienas elementas čia – tai tylus destrukcijos liudininkas, primenantis, kaip karas laužo gyvenimus, palikdamas po savęs tik skeveldras. Tačiau iš šios nerimą keliančios, bet giliai simboliškos masės, iš tokių pat elementų drąsiai veržiasi į viršų, į dangų kylantis kryžius. Šis aukso spalvos kryžius yra ne tik skulptūros elementas, bet ir jos aukščiausia prasmė. Jis yra galingas aukštos, dvasinės ir nežemiškos pradžios, kuri išlieka nepajudinama net ir destrukcijos akivaizdoje, simbolis. Jo auksinė spalva kontrastuoja su natūralia plieno patina, simbolizuodama šviesą, besiveržiančią pro tamsą, ir primindama apie nekintančias vertybes, kurios yra aukščiau už žemiškus ginčus. Kryžius įkūnija prisikėlimo viltį, amžiną atminimą žuvusiems ir nepalaužiamas žmogaus dvasios vertybes, kurių neįmanoma sunaikinti. Jis primena mums, kad iš chaoso gali gimti tvarka, iš griuvėsių – šviesa, o iš kančių prisiminimų – stiprybė ateičiai. Ypatingą simboliką suteikia pasirinkta medžiaga: natūralus plienas, nepadengtas apsauginėmis dangomis. Laikui bėgant, plienas sąveikaus su aplinka ir pasidengs natūralia patina. Šis procesas – laiko, kuris praeina, bet neištrina atminties, metafora. Besikeičianti metalo išvaizda, jo nauji atspalviai ir tekstūros primins, kad istorija gyva, kad ji keičiasi ir vystosi, bet jos pamokos išlieka amžinos. Ši dinamiška sąveika su gamta paverčia memorialą gyvu praeities liudijimu“, – taip aprašomas siūlomas memorialas.
Jo postamentas būtų padengtas juodu poliruotu granitu. Ant postamento paviršiaus numatomas simbolinis tekstas, sudarytas iš tūrinių bronzinių raidžių. Į šį postamentą integruota naktinio apšvietimo sistema.
„Sutemus švelni šviesa efektyviai apšvies plienines skulptūros linijas ir briaunas, sukurdama dramatiškus šešėlius ir sustiprindama memorialo idėjos gilumą. Naktį jis pasirodys mums kaip atminties švyturys, matomas iš toli, kviečiantis apmąstyti ir gerbti. Šis memorialas – ne tik architektūrinis statinys, tai vieta apmąstymams, gedului ir vilčiai. Jis kviečia kiekvieną lankytoją sustoti, prisiminti istorijos pamokas, pagerbti žuvusiųjų atminimą ir suvokti taikos, kurią turime branginti, vertę. Jis yra nuolatinis priminimas, kad net iš giliausių griuvėsių gali prasiveržti dvasingumo ir atgimimo šviesa“, – rašo idėjos autoriai.
INFORMACIJA
Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki rugpjūčio 1 d. Kepėjų g. 11A, Klaipėdoje, darbo dienomis 10-17 val. iš anksto susitarus tel. +37065026356, arba internetinėje svetainėje https://www.klaipeda.lt/pp
Pasiūlymus galima teikti iki rugpjūčio 1 d. el. p. [email protected]
Viešas susirinkimas vyks rugpjūčio 4 d., 16 val., Klaipėdos miesto savivaldybės (Liepų g. 11) 2 a.
ISTORIJA
Vitės priemiesčio kapinės įsikūrė XVIII–XIX a. sandūroje, užlaidojus senųjų Vitės kapinių Naujamiestyje vietą.
Vitės kapinės buvo stačiakampio plano, takais sudalintos į keturias dalis. Teritorijos viduryje, takų sankryžoje buvo palikta apskrita aikštelė. 1854 metais iš trijų labiausiai vėjuotų pusių, išskyrus pietrytinę, buvo supilti grioviu apjuosti aukšti pylimai, turėję saugoti kapines nuo užpustymo smėliu ir tapti užuovėja kapinių augmenijai. Pylimai ir kelias (alėja) į kapines iš vakarų pusės, nuo kelio į Melnragę buvo įrengti balasto inspektoriaus, Vitės kaimo bendruomenės administratoriaus Gotlieb Ferdinand Müller (1799–1876) pastangomis.
1856 m. Vitę prijungus prie miesto, kapinių administravimą perėmęs miesto magistratas iš miesto biudžeto paskyrė Vitės kapinių prižiūrėtojo-duobkasio etatą. 1856–1857 m. plane pažymėti keli įvairios paskirties pastatai. Šiaurės vakarų pakraštyje, tako gale prie pylimo pažymėtas medinis lavoninės pastatas šiaudų stogu (Leichen Haus). Prie pietvakarių pakraščio pylimo pažymėti du abipus tako į pylimą įleisti mūriniai pusrūsiai. Tako šiaurės pusės pusrūsyje buvo laikino šarvojimo patalpa, į kapinių pusę išsikišusi atvira raudonų plytų mūro siena. Pietų pusės pusrūsis naudotas ūkinėms reikmėms.
Kapinėse augo daug įvairių medžių, dekoratyvių krūmų. XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje jos buvo laikomos antros pagal dydį ir grožį Klaipėdos kapinės po miesto kapinių
Apie 1920 – 1926 m. kapinės uždarytos, tačiau iki XX a. antrosios pusės išlaikė kapinių vaizdą.
1958 m. vietos valdžios nurodyta nuimti antkapius nuo „neūkiškai užlaikomų“ kapų Vitės kapinėse.
XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje Vitės kapinėse buvo sunaikintos, išvogtos beveik visos metalinės tvorelės ir kryžiai, marmuriniai antkapiai. XX a. septintojo dešimtmečio pirmoje pusėje nukasti kapinių vakarų ir šiaurės pusių pylimai, suformuotas skveras.
With reference to the British memorials there. Here you can find more information about the two British personal with memorials there, as well as information about Vites Cemetery. : https://www.britishwargraves.lt/
košeliena: teigiama, kad siekiama -„…sutvarkyti buvusių Vitės kapinių teritoriją…” ir tuo pat, kad čia numatoma – „…laisvalaikio praleidimui, poilsiui ir iškilmingoms ceremonijoms…”. Įdomu koks tas, anot autorės, laisvalaikio praleidimas, poilsis ir ceremonijos buvusiose kapinėse kurių mieste buvo gausiai? Dar keisčiau, kad tiek autorė, būdama LAS nare, tiek savivaldybė puikiai žino, kad viešoms erdvėms tvarkyti privalomas viešas architektūrinis konkursas kaip, beje, derėtų ir įvardintai „įspūdingo dydžio skulptūrinei grupei” – metalo laužo krūvai su pavirtusiu kryžiumi šalia uosto tvoros taip reikalingos miestui Švyturio gatvės tęsinio kompleksiškai nesprendžiant buvusio ir vienintelio miesto stadiono teritorijos likimo.
II pasaulinio karo metu Klaipėdoje buvo laikomi rusų karo belaisviai, jie bėgo, vokiečiai gaudė, šaudė. Jie Sulaidoti Vytės kapinėsė, maždaug dešimties tokių nelaimėlių žinomos pavardės. Sovietiniais laikais jie laikyti tėvynės išdavikais. Laisvoje Lietuvoje, reiktų elgtis vadovaujantis Ženevos konvencijomis, pažymėti kapus, įvardinti pavardes.