Šį trečiadienį, vasario 21 d., Klaipėdos koncertų salėje su uostamiesčio brass kvintetu koncertuos jau 16 metų tolimojoje Čilėje gyvenantis ir dirbantis lietuvis fagotininkas Žilvinas Smalys.

Šiuo metu su klaipėdiečiais muzikantais intensyviai repetuojantis atlikėjas ir kompozitorius rado laiko šnektelti ir su „Atvira Klaipėda”.

Paklaustas, kaip atsidūrė tokiame tolimame pasaulio krašte, Ž. Smalys teigė esą tai buvusi atsitiktinumų virtinė.

„Kitas pavadintų galbūt likimu ar dar kažkuo, o man įdomiai sutapo aplinkybės ir noras pamatyti svetimus kraštus. Susidėjo keistas puzz’las”, – sakė jis.

Paprašytas patikslinti, kokios tai aplinkybės, teigė gastroliuodamas Anglijoje pamatęs skelbimą, jog Santjago teatro orkestras ieško fagotininko, sudalyvavo konkurse ir jį laimėjo.

„Anaiptol nebuvo noro išvažiuoti iš Lietuvos ar dar sykį kur nors prasilėkti, bet laimėjau konkursą į tą Santjago teatro orkestrą ir išvažiavau”, – sakė jis.

Klaipėdą pamena iš vaikystės

Čilėje muzikantas sutiko ir būsimą savo žmoną baleto šokėją, su kuria susilaukė dviejų sūnų. Jauniausiajam dar tik penkeri su puse, o štai su vyriausiuoju 11-mečiu Ancheliu Adomu jie į Lietuvą atvyko kartu. Sūnus puikiai kalba lietuviškai ir yra pamilęs savo tėčio bei senelių kraštą.

„Jau antrą kartą su juo atvažiavau į Lietuvą, pirmą kartą lankėmės prieš kovido pandemiją, jam čia labai patinka. Lietuva yra dalis jo identiteto. Jis yra toks 21-ojo amžiaus vaikas, matosi, kad šiek tiek kitokio gymio, juodbruvas, dabar yra labai įdegęs, nes pas mus vasara, labai karšta, virš 30 laipsnių”, – apie lietuviško ir čilietiško kraujo turintį sūnų su meile kalbėjo Ž. Smalys.

Paklaustas, kaip jam sekėsi prisitaikyti prie gyvenimo kitokiame krašte, muzikantas teigė ypatingai didelių gyvenimo būdo skirtumų tarp Lietuvos ir Čilės nepastebėjęs.

„Nepasakyčiau, kad jis [gyvenimo būdas] visiškai kitoks, sakyčiau, kad mažiau skirtingas negu tikėjausi. Sunkesnis [gyvenimas] yra tik ta prasme, kad Santjagas yra didmiestis, kuriame tilptų dvi su puse Lietuvos, tai bet kokiu atveju, kaip ir kiti didmiesčiai, turi savo ritmą, savo triukšmą, savo streso faktorių. O Lietuva, čia atvažiavus, yra tokia rami įlanka. Ji, kaip ir kitos šiaurės šalys, turi šį žavesį”, – palygino muzikantas.

Pasiteiravus, kas jį sieja su Klaipėda, prisipažino artimų ryšių su mūsų miestu neturįs, tačiau pajūrio miestą gerai pamenantis iš vaikystės.

„Klaipėdoje nebuvau gal dvidešimt metų. Klaipėda man labai patinka, vaikystėj teko čia lankytis dažniau, bet dabar vaikštau kaip turistas, viską fotografuoju, vakar į Smiltynę nusikėliau”, – uostamiesčio ramybe džiaugėsi fagotininkas, pridūręs, jog Klaipėda jam panaši į šiaurės šalių uostus.

Pastaruoju metu Lietuvoje muzikantas lankosi rečiau.

„Anksčiau, kol dar nebuvo gimę vaikai, lankydavausi kasmet, net po du kartus per metus. Dabar, kai auga vaikai, dažniau pas save pasikviečiu tėvus, kad jie pabėgtų nuo lietuviškos žiemos. Mama net aštuonis kartus jau yra buvusi, paskutinį kartą jau viena atvyko, nes tėvui yra sunkiau taip toli keliauti”, – pasakojo Ž. Smalys.

Keturias užsienio kalbas – anglų, vokiečių, ispanų ir rusų – mokantis muzikantas, turintis tik vienintelę Lietuvos pilietybę, teigė iki šiol dirbantis tame pačiame Santjago teatro orkestre bei dėstantis dviejuose universitetuose, taip pat ir diriguojantis. Be to, jis kuria muziką bei rašo aranžuotes.

Pirmą kartą koncertuos su brass kvintetu

Šį trečiadienį Klaipėdos koncertų salėje skambėsiančiame koncerte šalia Antonio Vivaldžio bei Jurgio Dvariono kūrinių bus atlikti ir trys paties Ž. Salio sukurti šokiai-miniatiūros (solo fagotui) bei koncertinė pjesė fagotui ir kvintetui.

Su Klaipėdos brass kvintetu fagotininkas koncertuos pirmą kartą.

„Apskritai pirmą kartą gyvenime koncertuosiu su brass kvintetu. Pirmą kartą susipažinau ir su šiuo brass kvintetu, visos pažintys naujos, užsimezgė labai neblogas kontaktas, labai produktyviai repetuojam”, – kalbėjo muzikantas.

Po koncerto uostamiestyje jis iškart vyks į Vilnių, kur šeštadienį numatytas nedidelis koncertas-susitikimas. Jame muzikantas ne tik gros, bet ir pasakos apie tai, kas yra klasikinė muzika bei kuo fagotas skiriasi nuo kitų pučiamųjų instrumentų.

Beje, pasak Ž. Smalio, tokią paskaitą jis galėtų pravesti ir Klaipėdoje, jei tik atsirastų norinčių.

„Žmonėms patinka išgirsti glaustai, suprantamai, aiškiai pasakojant apie muziką ir tai duoda daug naudos”, – įsitikinęs trumpam iš Čilės į tėvynę sugrįžęs fagotininkas, kviečiantis šį trečiadienį klaipėdiečius į savo bei Klaipėdos brass kvinteto koncertą.

INFORMACIJA

Pirmoji Ž. Smalio pažintis su muzika prasidėjo „Ąžuoliuko” muzikos mokykloje. Būdamas 13 metų jis pradėjo mokytis groti fagotu M.K. Čiurlionio meno mokykloje. Vėliau studijavo Lietuvos muzikos akademijoje pas prof. J. Slankauską, studijas tęsė Utrechto konservatorijoje Nyderlanduose, vėliau tobulinosi Londone Guildhallo muzikos ir dramos mokykloje bei Ciuricho konservatorijoje.

Nuo 2008 metų gyvena ir dirba Čilės sostinėje Santjage, groja šio miesto teatro orkestre, dėstytojauja, kuria muziką.