Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-12-19 |
Klaipėdos žvejybos uosto rajono gyventojų noras, kad šalia jų gyvenamosios vietos neatsirastų planuojamos ūkinės veiklos, vis labiau primena kovą su vėjo malūnais.
Nors Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) savo atrankos išvadoje nurodė, jog dėl Strėvos g. 5 ir 9 teritorijose planuojamų įrengti automobilių krovos aikštelių būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV), šią vietą iš uosto nuomojančio „Neto terminalo“ vadovas kol kas vienareikšmiškai negalėjo atsakyti, ar šis nurodymas bus vykdomas, teigdamas, jog viskas priklausys nuo to, ką pasakys PAV rengėjas.
Tuo metu Susisiekimo ministerija visas suinteresuotas puses ragina ieškoti kompromiso, „užtikrinant efektyvų teritorijų naudojimą, teisėtų lūkesčių apsaugą ir kuo mažesnį poveikį gyventojų gyvenimo kokybei“.

Situacija dėl automobilių krovos aikštelių trečiadienio vakarą buvo aptarta nedideliame žmonių rate Uosto direkcijoje jos iniciatyva. Asmeninio archyvo nuotr.
Situacija dėl automobilių krovos aikštelių trečiadienio vakarą buvo aptarta nedideliame žmonių rate Uosto direkcijoje jos iniciatyva.
ir gražų seną pastatą nu h ujarino ir vaikų darželį dėl šitos nesąmonės sunaikino.. Kad ta Triūbočiu su visais jo libkonsu banditais sikančius sutrauktu
Sanitarinės ir apsaugos zonos:
Jeigu tarp uosto ir gyvenamosios / mišrios teritorijos nelieka 50 m sanitarinės juostos, ji „suvalgoma“ aikštelėmis, keliais, „bendru naudojimu“,
tai tiesioginis teisės aktų pažeidimas, nepriklausomai nuo PAV išvadų.
PAV čia NEGELBĖJA:
PAV negali legalizuoti neteisėto planavimo sprendinio.
Jei pats teritorijų planavimo sprendinys neteisėtas, pažeistas viešasis interesas,
PAV tampa formaliu priedu prie neteisėto sprendimo.
Tokia TEISMŲ praktika. Pasiūlymas -negaiškite laiko su tuo Lataku pliurpalais. Jeigu nepersigalvos – rašykite Prokuratūrai dėl viešo intereso gynimo.
apaštalai, su Lataku priešakyje, šį kartą gyventojams bando parduoti dar vieną pasaką – esą tai ne uosto plėtra, ne tarša ir ne sunkiojo transporto koncentracija, o nekalta „transporto aikštelė“, papuošta vizualizacijomis su gėlytėmis. Vizualizacijos, žinoma, spalvingos – gėlės, želdiniai, idilė. Tokių piešinių jau matėme ne vieną dešimtį. Kadaise, paveiksliukuose, net visa uosto tvora buvo „apsodinta“ gėlėmis. Tik keista – realybėje uosto patvoriuose nėra nei gėlių, nei medžių, nei net minimalaus supratimo, kam apskritai reikalinga žalioji zona.
„Žalias” uostas privalėtų įrengti mažiausiai 50 metrų pločio apsauginę sanitarinių želdinių juostą išilgai visos uosto teritorijos. Ten, kur tokios juostos įrengti neįmanoma, tarši uosto veikla paprasčiausiai neturėtų būti leidžiama. Bet kam tai rūpi…kai yra „verslas“ ir pažadai?
Scenarijus jau parašytas. Pradžioje – nekalta aikštelė. Vėliau, „pramušus varkę“, kaip jau ne kartą nutiko kitose vietose, dabartinė uosto tvora tyliai nuardoma ir perstumiama arčiau – praktiškai po gyventojų langais. Tada uostas kukliai praneša, kad „krovinys pasikeitė“, ir nuo tos akimirkos krauna tai, ką nori, kada nori ir kiek nori. Gyventojai lieka su triukšmu, dulkėmis ir pažadu, kad „viskas pagal PAV“.
Tai ir yra tikroji uosto veikėjų deklaruojama „žaliojo uosto“ praktika – sena, patikrinta ir kartojama ne pirmą kartą. Ir jokie PAV’ai čia nepadės, kol miesto planavimas dešimtmečiais bus grindžiamas principu „pirma uostas, paskui žmonės“, o procesą toliau prižiūrės planavimo sargas K. Macijauskas, ištikimai „aptarnaujantis uosto bachūrus“.
Jeigu savivaldybė iš tiesų gintų miestiečius, tokie planavimai apskritai nebūtų leidžiami. Nebūtų nei fiktyvių procedūrų, nei popierinių PAV’ų, nei nuolatinio visuomenės kiršinimo su verslu. Tačiau dabar schema kita: pirmiausia savivaldybė pati išduoda leidimus ir inicijuoja planavimus, o vėliau, kai gyventojai pradeda protestuoti, vaidina jų „gelbėtojus“.
Bet kam gi gadinti gerai veikiančią sistemą? Juk kažkam labai reikia ir naujų „mašinikių“ iš Amerikės, o gėlės vizualizacijose – visada pigesnės nei tikri medžiai ir tikra atsakomybė.