Aviacija Kauno technologijos universiteto (KTU) transporto inžinerijos doktorantą Mindaugą Dagilį privertė iškeisti Kretingą į Kauną.

„Nuo antros klasės gyvenau Klaipėdoje, vėliau – Kretingoje. Atėjus laikui rinktis specialybę, pajūrį iškeičiau į Kauną, nes manau, kad jis aviacijos inžinerijos studijoms tinkamesnis miestas – pajūryje su aviacija susijusių darbo pasiūlymų ir studijų visai nebuvo, kituose didmiesčiuose buvo, bet studijų kokybė Kaune pasirodė geresnė“, – pranešime spaudai cituojamas M. Dagilis.

Šiuo metu jis studijuoja transporto doktorantūroje, o pagrindinė jo domėjimosi sritis – aviacija, paskatinusi palikti pajūrį ir atvykti į Kauną.

„Visada mėgau tiksliuosius mokslus, o ypatingai fiziką. Artėjant laikotarpiui rinktis studijų kryptį, atsitiktinai pradėjau domėtis lėktuvais. Šis atsitiktinumas – šiandien jau kasdienybė“, – sako M. Dagilis, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete studentams dėstantis aerodinamiką ir orlaivių projektavimą.

„Galimybė dalytis aviacijos inžinerijoje sukauptomis žiniomis – natūrali mokslininko karjeros, su kuria ketinu sieti savo ateitį, pradžia. Bendravimas su studentais keičia mano požiūrį ir įkvepia naujų idėjų“, – pastebi doktorantas.

Būsimiems aviacijos inžinerijos atstovams svarbiausia išugdyti atidumą detalėms ir gebėjimą spręsti problemas.

„Kaip ir kiekviename versle, aviacijos inžinerijoje itin vertinamas komandinis darbas. Siekiant užtikrinti keleivių saugumą, aviacijoje egzistuoja griežti saugumo standartai, todėl kiekvienas aviacijos inžinierius privalo turėti bendras žinias apie orlaivio veikimą, jo sistemas ir išmanyti net smulkiausias detales“, – pasakoja jis.

Pašnekovo teigimu, aviacijos inžinierių paklausa ypatingai išaugo pastaraisiais metais, kai pasibaigus pandemijai, itin atsigavo didžioji aviacija.

„Didėjantis keleivių srautas diktuoja naujas darbuotojų rinkos taisykles“, – pažymi M. Dagilis.

Šiuo metu nemažai aviacijos inžinerijos studentų stoja planuodami įsidarbinti didžiojoje aviacijoje – darbe su dideliais keleiviniais lėktuvais.

„Šiame sektoriuje nuolat reikalingi darbuotojai. Kita vertus, nereikėtų manyti, kad tik didžiąja aviacija apsiriboja aviacijos inžinerija. Lietuvoje gilias tradicijas turi ir mažoji aviacija, o Pociūnuose įsikūrusi įmonė „Sportinė aviacija ir Ko“ gamina aukštos klasės sklandytuvus“, – tendencijas apžvelgia doktorantas.

Kartu su aviacijos sektoriumi sparčiai vystosi ir kosmoso pramonė. Pavyzdžiui, Lietuvoje pamažu populiarėja nanopalydovų gamyba, todėl pabaigus studijas, studentai esą lengvai gauna darbą kosmoso pramonės įmonėse.

„Dirbdami kosmoso pramonėje studentai projektuoja kosminius aparatus, jų sistemas, elementus, vertina aparatų būseną ir elgseną. Tai palyginus nauja aeronautikos inžinerijos sritis Lietuvoje, todėl susidomėję ja studentai galės pakankamai lengvai žengti įvairiomis karjeros pakopomis – nuo inžinieriaus iki komandos vadovo“, – teigia M. Dagilis.