Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-09-25 |
„Ar visuomenei svarbu žinoti, kokie pavadinimai, kokie sandoriai? Mūsų manymu, tai perteklinė informacija“, – tvirtina vieno turtingiausių šalies verslininko Sigito Paulausko ir jo sutuoktinės Rūtos advokatė Inga Pakalniškytė apie detales, kurios viešai nagrinėtoje byloje atskleidė, kaip buvo bandoma išvengti beveik 1,5 mln. eurų mokesčių.
Tokį pareiškimą advokatė mestelėjo nagrinėjant dar vieną Paulauskų bylą, susijusią su „Atviros Klaipėdos“ publikacija, kurioje buvo aprašytas jiems nepalankus pirmos instancijos teismo sprendimas, vėliau paliktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT). Šįkart Paulauskai bylinėjasi su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT), nes ji nutraukė skundo nagrinėjimą.

Paulauskų teisinę kovą su Valstybine mokesčių inspekcija, nurodžiusia jiems sumokėti beveik 1,5 mln. eurų mokesčių, „Atvira Klaipėda“ aprašė 2024-ųjų vasarą. Dar tebevystant bylinėjimusi apeliacinėje instancijoje Paulauskai pateikė skundą ŽEIT dėl šios „Atviros Klaipėdos“ publikacijos. Kartu verslininkas su sutuoktine Valstybinei asmens duomenų inspekcijai (VDAI) skundė ir Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmus, kad šie neva neteisėtai žurnalistui pateikė neįsiteisėjusį ir esą tinkamai nenuasmenintą sprendimą. Inspekcijai atsisakius nagrinėti tokį skundą Paulauskai šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniams teismui. Jis šiemet balandį konstatavo, kad tokios pretenzijos yra nepagrįstos. Nors toks sprendimas galėjo būti skundžiamas LVAT, Paulauskai to nepadarė ir jis įsigaliojo.
ŽEIT konstatavo, kad tyrimas negali vykti lygiagrečiai su bylos nagrinėjimu teisme, todėl jis buvo nutrauktas. Šį sprendimą Paulauskai ir apskundė teismui. Tokią bylą ėmėsi nagrinėti Regionų apygardos teismo Panevėžio rūmai.
Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkei Eglei Mauricei pasiteiravus, ar ginčas tebėra, ŽEIT Teisės skyriaus patarėja Viktorija Vanagė informavo, kad Paulauskai neprašė atnaujinti skundo nagrinėjimo, tad tai ir nebuvo padaryta.
Paulauskų advokatė I. Pakalniškytė teismo posėdžio metu aiškino, kad esą yra susidariusi „užsivėlusi kalambūrinė situacija“.
„Jei ir teikia informaciją žurnalistui, tai turi būti pateikiama tik tiek, kiek reikia informuoti. <…> Čia ne rezonansinis klausimas, nusikaltimas, neturi taip būti pateikta“, – pareiškė teisininkė, įsitikinusi, kad nuasmenintas teismo sprendimas „Atvirai Klaipėdai“ buvo pateiktas nepagrįstai.
Anot jos, ŽEIT nutraukus tyrimą liko neišspręstas klausimas „žurnalisto etikos kontekste, kiek jis galėjo atskleisti informacijos“.
„Gavosi užburtas ratas. Galėjo sustabdyti procesą, bet jį nutraukė ir teisinės pasekmės dabar yra visiškai kitos. Negali atsirasti situacija, kad neaišku, kaip ginti savo teises. Turėjo nagrinėti klausimą iš esmės“, – kalbėjo I. Pakalniškytė, anot kurios, šis skundas teismui teiktas todėl, kad ŽEIT vėliau netvirtintų, jog procesas nutrauktas ir nebėra galimybės aiškintis aplinkybių.
Anot I. Pakalniškytės, protingas ir empatiškas žurnalistas nebūtų savo publikacijoje pateikęs tiek duomenų, nes Paulauskai esą nėra vieši asmenys.
Tuo metu ŽEIT atstovė V. Vanagė akcentavo, kad Visuomenės informavimo įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai klausimas yra analizuojamas teisme, skundo nagrinėjimas yra ir sustabdomas, ir nutraukiamas.
„Yra netikslumas įstatyme, bet toks jis įtvirtintas. ŽEIT negali būti atsakinga už įstatymo normas. Kartu pareiškėjams buvo nurodyta, kad jei tyrimas nutraukimas, tai neužkerta kelio jį atnaujinti. Tačiau iki šiol nėra gauta prašymo atnaujinti tyrimą, nors teismo sprendimas įsiteisėjo jau prieš keletą mėnesių. Nėra taip, kad niekas negins, bus vertinama, jei kreipsis dėl proceso atnaujinimo“, – teigė ŽEIT patarėja.
„Yra kolizinė situacija dėl įstatyminių normų aiškinimo. Ji negali sukurti dviprasmiškos situacijos, kai negalima efektyviai apginti teisių. Procesai trunka laike, yra brangūs. Institucijos turi būti proaktyvios aiškinant įstatymus. Žurnalistas nėra atsakingas už teismų, mūsų vertinimu, netinkamai nuasmenintus duomenis. Taip, jis džiaugiasi gavęs informaciją, bet kaip protingas, atsakingas profesionalas, turi įvertinti imtį, gylį ir visuomenės teisę žinoti. Ar visuomenei svarbu žinoti, kokie pavadinimai, kokie sandoriai? Mūsų manymu, tai perteklinė informacija“, – sakydama baigiamąją kalbą teigė Paulauskų advokatė.
Anot jos, ŽEIT dabar naudojasi padėtimi, kad yra teisės normų kolizija, „bet protingumo kriterijus yra universalus“. I. Pakalniškytės įsitikinimu, yra neprotinga, kad Paulauskai turi kreiptis dėl tyrimo atnaujinimo.
„Teismo keliu ši dviprasmybė turi būti išspręsta, kad ateityje sutrumpintų ir baigtų šitą kalambūrą“, – teigė advokatė.
Tuo metu V. Vanagė tvirtino, kad tam tikras įstatyminis reguliavimas gali atrodyti nepatogus, bet institucija turi veikti taip, kaip reguliuoja įstatymai. Esą yra ir atitinkama teismų praktika, tad jos šiuo atveju irgi laikomasi. Pasak jos, įsigaliojusiame teismo sprendime konstatuota, kad žurnalistas informaciją gavo teisėtai, nes teismas ją perdavė vykdydamas savo teismines funkcijas, o tokio išaiškinimo šiai situacijai reikėjo. Tad ŽEIT sprendimas, anot patarėjos, yra pagrįstas ir turi būti paliktas galioti.
Sprendimą teismas šioje byloje turėtų paskelbti spalio pabaigoje.
INFORMACIJA
Teisėjų taryba šių metų balandį nusprendė, kad žurnalistui, turinčiam sutartį su viešosios informacijos rengėju, visuomenės informavimo tikslu teikiamos viešuose teismo posėdžiuose priimtų nenuasmenintų sprendimų, kuriais byla išsprendžiama iš esmės, kopijos.
Kad žurnalistas galėtų jas gauti, viešosios informacijos rengėjo atžvilgiu per paskutinius vienerius metus neturi būti priimtas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos arba ŽEIT sprendimas, kuriuo konstatuoti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalių pažeidimai. Taip pat viešosios informacijos rengėjas negali būti Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas nesilaikančiu profesinės etikos.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą