Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-06-02 |
Vos porą valandų per dieną, du kartus per savaitę vienišą senolį lankantys socialiniai darbuotojai, panašu, tapo kliūtimi Klaipėdos savivaldybei daryti gerus darbus. Kas turėtų pasirūpinti, kad artimųjų neturintis asmuo po namo renovacijos nebūtų priverstas gyventi statybinėse šiukšlėse?
Socialines paslaugas gaunantis vyras prašo darbuotojų pagaminti maistą kelioms dienoms, tad laiko kasdienei tvarkai palaikyti lieka nedaug, o iškuopti statybinį laužą – tikrai ne pusvalandžio darbas vienam asmeniui. Senjoras namuose nė neturi dulkių siurblio.

Paliktos statybinės šiukšlės už spintelės. Ritos Gečiūnaitės nuotr.
„Tenka bartis su statybininkais, kad nepaliktų plytų liekanų. Vienoje vietoje jie patraukė sovietinę, itin sunkią televizoriaus spintelę, bet senoliui paprašius ją pastatyti į vietą, už jos paliko tikrą šiukšlyną. Negalią turintis senjoras pats net nemato, ką paliko meistrai – senatvė atėmė regėjimą ir gebėjimą suvokti, kas vyksta aplinkui. Norisi, kad žmogus gyventų sveikoje aplinkoje, tačiau įprasto tvarkymo po to, kai keičiant vamzdynus viskas skęsta dulkėse, nepakanka“, – dalijasi socialinė darbuotoja.
Dėl statybinių dulkių paūmėjo senos plaučių ligos. Vyras kreipėsi į medikus prisipažindamas, kad dėl pasunkėjusio kvėpavimo manė atsidursiantis ligoninėje.
Teoriškai savivaldybė gali teikti valymo paslaugas, kai asmens būstas nėra tinkamai prižiūrimas. Socialinės gerovės departamento direktorė Gina Vilimaitienė patvirtino, kad Klaipėdos miesto socialinės paramos centras turi sutartį su valymo įmone, kuriai skiriamas savivaldybės finansavimas.

Tačiau pasirodė, kad meistrų paliktos šiukšlės – ne savivaldybės rūpestis. Kreipusis pagalbos, buvo gautas neigiamas atsakymas. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro atstovės Danutės Butkevičienės teigimu, valymo pagalba negalima, jei asmenį jau lanko individualios priežiūros darbuotojas.
„Centras organizuoja būsto valymą tik vienišiems asmenims, kurie dėl sveikatos sutrikimų sunkiai orientuojasi aplinkoje, neturi artimųjų ir kuriems nėra teikiamos jokios kitos socialinės paslaugos“, – paaiškino D. Butkevičienė.
Paprastai tariant: jei senolį bent porai valandų aplanko darbuotojas, visa atsakomybė už statybinį šiukšlyną krenta ant lankančio asmens pečių.
Išeitis atsirado ne savivaldybėje, o „Carite“
Supratusi, kad savivaldybė nepadės, socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovė kreipėsi į savanorius. „Carito“ atstovai kaipmat organizavo jaunų žmonių pagalbą.
Keturiems savanoriams – Aivarui, Smiltei, Jaroslavui ir Panashe – prireikė vos poros valandų: jie atkėlė sunkias spinteles, išnešė šiukšles ir net nuvalė langus.

Buvo ir dar vienas į pagalbą pasisiūlęs jaunuolis, tačiau ir penkių žmonių nedideliame bute pakako.
Senjoras neslėpė nuostabos, kad visai nepažįstami jaunuoliai skyrė savo laiką jo namams sutvarkyti.
Tuo metu renovaciją vykdžiusi įmonė, į kurią taip pat buvo kreiptasi raštu, atsakymo dėl pagalbos sutvarkant paliktą šiukšlyną taip ir nepateikė.

Šaunūs jauni žmonės ačiū jies, o savivaldybės kaerkai, kaip dažniausiai – neįgalųs, negalintys padėti. Tiems, kam tikrai tos pagalbos reikia. Gėda turėtų būti ir kaimynams. Kurie , išskyrus savo anūkus, žmogaus greta nemato.