Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-29 |
Skaityti išmokusi vos ketverių, Rūta iškart čiupo vartyti mamos mėgstamą medicinos enciklopediją. „Niekas šeimoje neabejojo, kad būsiu gydytoja“, – šypsosi dermatologė Rūta Šidlauskienė, prisimindama savo karjeros pradžią.
Per tris dešimtmečius dermatologijoje Rūta išgyveno visko – nuo gyvybes gelbėjusių diagnozių iki ypatingo medicininio įvykio, kai melanomą atpažinti jai pavyko iš vos 1,5 milimetro dydžio darinio. Nors nėra dienos, kad Rūta neskaitytų naujausios informacijos apie odos ligas, vis dėlto atsakymo į vieną asmeninį klausimą jai teks ieškoti pačiai.
„Nenorėčiau dirbti iki tol, kol nebeprisiminsiu, kur mano kabinetas, – šypteli gydytoja. – Bet kada yra tas tinkamas metas išeiti į pensiją? Šiandienė situacija kelia nerimą – odos ligų, sukeltų streso ir ultravioletinių spindulių, sparčiai daugėja, o gydančių dermatologų mažėja“, – pastebi Lazerinės dermatologijos centro gydytoja R. Šidlauskienė, dirbanti Klaipėdoje.
Dar vaikystėje artimųjų pasėta mintis, kad šeimoje auga būsima gydytoja, Rūtai įsirėžė taip giliai, jog atėjus laikui rinktis studijas ji nedvejodama pasirinko mediciną.
„Mano mama labai norėjo būti gydytoja, bet ji buvo pokario vaikas, ne komjaunuolė, todėl visi keliai į mediciną jai buvo tiesiog uždaryti. Nepaisant to, atsimenu, kad namuose buvo nemažai medicininių knygų, kurias mama nuolat skaitė. Skaičiau ir aš drauge, o tada eidavau gydyti savo lėlių“, – pasakoja R. Šidlauskienė.
Dermatologija ji susidomėjo dar studijuodama. Atradimas, kad nors simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs, bet yra daugiau nei du tūkstančiai odos ligų, žadino jos smalsumą ir norą perprasti šią sritį.
„Nuo jaunystės sirgau lėtine odos liga, o tais laikais nebuvo nei efektyvaus gydymo, nei tam skirtų vaistų. Tad kuo daugiau gilinausi, tuo man darėsi vis įdomiau. Oda yra pirmas organas, kuris siunčia signalą, kad kažką darome ne taip su savo kūnu. Tai ženklas, kad turime kažką keisti – sulėtinti gyvenimo tempą, pašalinti streso šaltinius, pakeisti mitybą ar daugiau pradėti sportuoti. Deja, labai daug kas į tai žiūri pro pirštus“, – patirtimi dalijasi Lazerinės dermatologijos centro dermatologė.
Savo gydytojos karjerą Rūta pradėjo Plungės ligoninėje – ten, kur paskyrimą gavo kiek anksčiau mokslus baigęs jos vyras chirurgas. Kaune augusiai ir mokslus baigusiai merginai šis miestas tapo rimtu išbandymu. Kaip pati juokauja, pirmus metus reikėjo vertėjo, norint suprasti, ką žemaičių kalba bando pasakyti pacientai.
Paklausta, kaip jaučiasi gyvendama po vienu stogu su vyru, kuris taip pat yra gydytojas, R. Šidlauskienė sako, kad tai yra didelė dovana.
„Namie, žinoma, pasikalbame apie darbą, ypač apie tuos itin retus atvejus, kai, nors ir labai norėtum padėti žmogui, negali, nes nesi Dievas. Gyvenant su chirurgu reikia susitaikyti, kad net jei planavote kartu eiti į teatrą, tai dar nereiškia, jog tikrai eisite – jį bet kada gali iškviesti į operacinę. Jei antroji pusė nėra medikas, anksčiau ar vėliau dažnai kyla nesutarimų“, – pastebi gydytoja.
Pasakodama apie įsimintiniausius savo karjeros atvejus, R. Šidlauskienė sako, kad kartais sėkmę lemia ir laimingi atsitiktinumai. Prieš aštuoniolika metų į jos kabinetą pasibeldė vos septyniolikos metų mergina, kuri atėjo dėl spuogų ant veido.
„Laimei, tada buvo vasara ir mergina mūvėjo šortus. Aptarėme aknės gydymą, o jai bekylant nuo kėdės mano žvilgsnį patraukė bėrimas ant jos blauzdos. Paprašiau parodyti, kas tai per darinys, paėmiau odos mėginį ištirti detaliau – ir nuojauta pasitvirtino. Tai buvo melanoma – pati agresyviausia odos vėžio forma. Nuo to įvykio praėjo jau daug metų, bet ši istorija baigėsi laimingai. Ir iki šiol su šia moterimi palaikome ryšį“, – pasakoja gydytoja.
Klaipėdoje dirbančiai gydytojai priklauso ir asmeninis rekordas – vienam pacientui melanomą ji diagnozavo vos iš 1,5 milimetro darinio. Tokie atvejai pasaulyje itin reti.
„Dermatologo akis vertina visumą. Turime tokią taisyklę – kai pastebi apgamą, kuris yra kitoks nei visi, turi jį kruopščiai įvertinti. Čia ir buvo tas atvejis, kai visi apgamai buvo vienodi, o vienas – tamsesnio atspalvio. Iš tokių smulkių darinių labai retai kada diagnozuojama melanoma, nes žmonės paprastai į juos visiškai nekreipia dėmesio“, – patirtimi dalijasi R. Šidlauskienė.
Gydytoja pasakoja, kad odos vėžį jai tenka diagnozuoti bent dviem pacientams per savaitę. Dažniausiai šią žinią išgirsta vyresni nei 60 metų klaipėdiečiai – žmonės, kurie jaunystėje deginimosi sezoną kopose pradėdavo dar balandį ir užbaigdavo tik rugsėjį.
„Tais laikais įdegis buvo labai madingas, o apie ultravioletinių spindulių žalą niekas nekalbėjo, kaip ir niekas nežinojo apie apsauginius kremus nuo saulės. Apmaudu, kad įdegio kultas vis dar gajus – žmonės, siekdami tamsesnio odos atspalvio, lankosi soliariumuose. Galiu tik ironiškai pasakyti – darbo dermatologams tikrai nepritrūks ir ateityje. Kita pacientų grupė, kuriai dažnai diagnozuojamas odos vėžys, yra jūreiviai, daugelį metų dirbę ant denių šiltuose kraštuose“, – pasakoja gydytoja.
Didelį nerimą dermatologams pastaruoju metu kelia ir stipriai išaugęs lėtinių odos ligų – aknės ir žvynelinės dedervinės – atvejų skaičius. Aknė, kuri anksčiau buvo vadinama paauglių liga, vis dažniau spuogais nusėja ir suaugusių žmonių veidus. Tiek aknės, tiek žvynelinės dedervinės atsiradimui didelės įtakos turi stresas, įtampa, prasta mityba, antsvoris ir per mažas fizinis aktyvumas.
„Žvynelinė dedervinė arba psoriazė yra tokia lėtinė liga, kuri ypač suaktyvėja, esant stresinėms būklėms, nuolatinei įtampai. Nors pacientų ženkliai padaugėjo, laimei, didžioji dalis jų turi lengvesnę šios ligos formą“, – sako Lazerinės dermatologijos centro gydytoja R. Šidlauskienė.
Kaip didžiausią blogybę jį įvardija pacientų bandymus lėtines ligas gydytis su socialiniuose tinkluose reklamuojamais vaistais, kurie dažnai nėra patvirtinti klinikiniais tyrimais ar registruoti Lietuvoje. Anot pašnekovės, dauguma šių produktų atkeliauja iš Kinijos, o jų sudėtis – neaiški.
„Dažniausiai pavartojus tokius vaistus savaitę ar dvi susidaro įspūdis, kad jie padeda, tačiau iš tiesų jie naikina odos audinius. Liūdniausias vaizdas, kurį man teko matyti, – oda buvo suplonėjusi iki popieriaus storio, persišvietė visos kraujagyslės. Pacientas ateina ir sako: „Padarykite taip, kad oda vėl būtų kaip anksčiau.“ Tačiau kai įvyksta atrofiniai pakitimai, kelio atgal nebėra. Turime labai gerai žinoti, ką tepame ant odos, nes priešingu atveju pasekmės gali būti tikrai skaudžios“, – įspėja gydytoja.
Dermatologei R. Šidlauskienei atitrūkti nuo darbų labiausiai padeda knyga rankose arba kelionės po Lietuvą. Moteris šypsosi, kad su vyru yra tokie aistringi keliautojai ir mūsų šalies gerbėjai, jog tikriausiai nėra likę nė vieno kelio, kuriuo jiedu dar nebūtų važiavę.
„Labai mėgstame kaimo turizmo sodybas. Vieta, į kurią dažniausiai sugrįžtame, – Aukštaitijos regione esantys nuostabieji Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai. Iš miestelių mums patinka Molėtai, Žagarė, o pastaruoju metu jaukinamės Zarasus. Ten nutūpė mūsų vaikai, ten dabar auga anūkai, tad vis dažniau mūsų keliai vingiuoja į tą pusę“, – pasakoja Klaipėdoje gyvenanti gydytoja.
Nors Rūta yra aistringa istorinių ir kriminalistinių romanų gerbėja, juos į rankas paima tik savaitgaliais ir per atostogas. Kasdien gydytoja skaito naujausią informaciją, kuri tiesiogiai susijusi su jos darbu. Ji pastebi, kad per tris dešimtmečius dermatologijoje padaryta stulbinama pažanga. Dabar naudojami metodai leidžia greičiau ir tiksliau diagnozuoti odos ligas, kurios yra itin retos ar dar tik matyti pirmos jų užuomazgos. Norėdama neatsilikti nuo įvykių, Lazerinės dermatologijos centro gydytoja sako kasdien skirianti laiko profesiniam tobulėjimui.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą