Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-02-19 |
Keletas informacijos šaltinių, stebinčių karo Ukrainoje eigą, praneša apie tai, kad ilgus mėnesius trukęs Rusijos pajėgų puolimas užpultos šalies teritorijoje rimtai stringa ar išsikvepia. Esą dėl gyvosios jėgos ir karo technikos trūkumo ir, žinoma, dėl kvalifikuotų ukrainiečių kariuomenės gynybos veiksmų.
Šios savaitės viduryje pasirodė pranešimų, kad Ukrainos kariuomenė ėmėsi kontrpuolamųjų veiksmų šalies pietuose, maždaug kur susikerta trijų šalies sričių – Dniepropetrovsko, Zaporižės ir Donecko – ribos. Oficialūs rusų propagandos ruporai šių įvykių nemini, tačiau apie ukrainiečių atakas gausiai rašo prorusiški tinklaraštininkai.
Neatrodo, kad ukrainiečių veiksmai fronto linijoje tusrėtų strateginių veiksmų požymių, kad tai būtų preliudija kažin kokių pamatinių pokyčių karo lauke. Vis dėlto pažymima, kad Ukrainos pusei pavyko atkovoti kelis šimtus kvadratinių kilometrų teritorijos – tiek, kiek Rusijos kariuomenė neregėtų nuostolių kaina sugebėjo okupuoti per mėnesį ar du.
Ne tik rusams, bet ir ukrainiečiams fronte trūksta karių bei technikos. Ir nesimato požymių, kad kurioje nors pusėje būtų rastas sprendimas, kaip šią problemą išspręsti. Regis, stebime tai, ką analitikai vadina „karu iki išsekimo“.
Rusijos pusė patiria rimtų trukdžių dėl stojančios ekonomikos, mažėjančio kariauti užsiverbuojančiųjų skaičiaus bei technikos trūkumo. Ukrainą žudo milžiniškas karinės mobilizacijos vengiančių bei dezertyrų skaičius bei stringanti Vakarų parama ginkluote bei finansais.
Nepaisant sąlyginio pato (šachmatų terminologija) situacijos mūšio lauke, savaitės pradžioje Ženevoje (Šveicarija) vykusios trišalės (JAV-Ukrainos–Rusijos) derybos dėl taikos baigėsi nesėkme. Vienintelis pozityvas po derybų – šalys ėmė kalbėtis apie galimą demilitarizuotą zoną Donbaso regione. Tačiau kol kas nėra aiškūs nei jos parametrai, nei kontrolė.
„The New York Times“ skelbia esą derybų šalys kol kas yra „labai toli“ nuo susitarimo. Yra stebėtojų, kurie teigia, esą faktas, jog rusų derybininkų grupei šiose derybose vėl ėmė vadovauti Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Vladimiras Medinskis, rodo, kad Maskva derybas grąžina į diskusijų apie istorinius pasakojimus lygį.
Būta pranešimų esą Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis po raundo Ženevoje piktinęsis – neva kodėl mums reikia vėl klausytis šito mėšlo, užuot derėjusis ir ieškant sprendimų, kaip užbaigti karą.
Iš tikrųjų V. Medinskis Rusijoje šiandien yra bene svarbiausias žmogus, kuriantis diktatoriaus Vladimiro Putino supratimą apie istoriją atitinkančius pasakojimus (naratyvus). Šie pasakojimai, savaime suprantama, nepripažįsta ne tik Ukrainos, bet ir kitų buvusios Sovietų sąjungos kolonijų savarankiškumo ir anksčiau engtų tautų teisės į savo valstybę.
Simptomiškas, tačiau prieš pat derybas Ženevoje iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos pasigirdo atnaujintos idėjos esą Ukrainoje reiktų „išorinio valdymo“ po Jungtinių Tautų (JT) organizacijos skėčiu. Tada esą ir karą galima būtų nutraukti. Nes „išorinis valdymas“ užtikrintų „pragmatišką“ požiūrį į kaimynystę su Rusija (kitaip tariant, Ukraina taptų Rusijos vasalu). JT – organizacija, kurioje Maskva tebeturi įtaką, kuri nei neleido sustabdyti agresijos Ukrainoje pradžios, nei karo baigti Rusijai nepasiekiant savo svarnbiausių tikslų.
Kita Maskvos diplomatijos ranka tuo pat metu deda milžiniškas pastangas suvilioti JAV prezidentą Donaldą Trumpą ateities naudomis, kurias atneštų JAV ir Rusijos partnerystė. Kitas Rusijos derybininkas, Rusijos tiesioginių investicijų fondo pirmininkas Kirilas Dmitrijevas intensyviai bendrauja su JAV derybininkais – verslininku Stevenu Witkoffu ir D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu žadėdamas net 12 trln. JAV dolerių pajamas amerikiečiams, jei tik jie atšauks Rusijai paskelbtas Vakarų sankcijas ir sutiks investuoti į naudingųjų iškasenų Rusijoje išteklius.
Tačiau tuo pat metu jau girdisi vertinimai, kad žadama nauda nė iš tolo neatitinka tikrovės. Kita vertus, amerikiečių verslininkai kuo puikiausiai prisimena, kas atsitiko su dar Rusijos prezidento laikais investuotais doleriais į naftos gavybą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose – kontrolinius anų projektų paketus amerikiečių kompanijos buvo priverstos perleisti nacionalinėms rusų įmonėms.
Parašykite komentarą