Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-03 |
Baltarusių kalio tranzito reikalais šalies elitas pasidalino. Klaipėdos spaudoje balsą turi tranzito šalininkai. Turbūt geriausiai reikalą išmanantis Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas kol kas išmintingai tyli.
Koulo ataskaita
Tas diskusijas katalizavo Donaldo Trumpo atstovo Baltarusijai Džono Koulo (John Purcell Coale) siūlymas Lietuvai iš naujo megzti santykius su Baltarusija. Mūsų žiniasklaidoje jo mintys išdėstytos itin apibendrintai. Daugiau detalių apie jo vizitą į Minską ir Vilnių galima sužinoti iš jo ataskaitos jau Jungtinėse Valstijose. Konkrečiau apie Lietuvą ten nuo 12-os minutės.
Įrašas rodo, jog kalio trąšos tikrai nebuvo Koulo vizito fokuse, ir juo labiau nesigirdi ten to, kad Trumpas reikalauja iš Lietuvos atnaujinti kalio krovą.
Amerika turi įvairių interesų
Bendrai žvelgiant, Jungtinių Valstijų interesai gali atrodyti vienareikšmiški ir įvardinami įgaliotų jos atstovų – konkrečiai baltarusiško kalio klausimu, Džono Koulo. Tačiau įsižiūrėjus į detales, vaizdas tampa nebe toks plokščias.
Antrojoje Mičigano rinkiminėje apygardoje rudens rinkimuose į Kongresą kol kas favoritu laikomas respublikonas Džonas Moolenaaras, inkumbentas, turintis Trumpo palaikymą. Apygardoje šiuo metu realizuojamas svarbus onšoringo projektas – statoma inovacinė Evarto kalio druskų verslovė. Prie esamų trąšų kainų jos ekonomika yra priimtina, ir ši verslovė taptų reikšmingiausia pramonės įmone agrarinėje Antrojoje rinkimų apygardoje. Tačiau demokratams tinkamai komunikavus rinkėjams žinią, kad Trumpo atstovo paraginta Lietuva atidaro vartus Baltarusijos kalio trąšų dempingui, tai galėtų paveikti rinkimų rezultatus.
Kalis kasamas ir kitose respublikonams svarbiose valstijose – Jutoje, Naujojoje Meksikoje. Absoliutus tonažas ten nėra didelis, tačiau vietos rinkėjams tos įmonės yra reikšmingos.
Kaimyninėje Kanadoje statoma Janseno kasykla, pirmosios produkcijos laukiama kitais metais, o jos projektinis pajėgumas pabaigus statybą bus panašus kaip Baltarusijos Soligorsko. Nauji pajėgumai reikšmingai veiks trąšų kainas.
Baltarusijos kalio keliai
Netekusi krovos Klaipėdos Birių krovinių terminale, Baltarusija išbandė įvairias trasas per Rusijos teritoriją: per Suomių įlankos uostus, Transsibiro ir Kazachijos geležinkeliais į Kiniją. Svarstytas Murmanskas. Buvo net pilotinė krovinio partija Irano maršrutu. Vežta didmaišiuose, konteineriuose. Visa tai, suprantama, prastina eksporto ekonomiką lyginant su specializuotu greta esančiu Klaipėdos uostu.
Kalio trašos – biržoje parduodama prekė, ir, kaip visų tokių prekių, jų kaina svyruoja kartais. Kalio atveju – penkis kartus per ketverius metus.
Bendrą supratimą apie kainų svyravimą biržoje gali duoti šis grafikas.
Pastebėjau dėsningumą – nepretenduojantį į griežtą mokslą: kai tik kalio kainos krenta, Lietuvos informacinėje erdvėje padaugėja samprotavimų, kiek daug Lietuva netenka nutraukusi tranzitą ir kaip mums būtų gerai jį sugrąžinti. O štai kai tona kainavo virš tūkstančio dolerių, tokių samprotavimų kažkodėl nematydavau – tūkstantis už toną Lukašenkai leisdavo pelningai eksportuoti trąšas nors ir didmaišiais net ir aplinkiniais takais.
Šiuo metu tonos kaina yra į žemąją pusę, nesiekia keturių šimtų, tad eksporto maržingumas prie esamos logistikos jam yra nedidelis (nesu tikras, kad Lukašenka tą biržos kainą ir gali gauti). Štai pas mus tos diskusijos ir paaštrėjo.
Rusijos uždarbis
Mūsiškiai tranzito proponentai pabrėžia, jog šiuo metu iš kalio tranzito uždirba Rusijos geležinkeliai ir uostai, tad šalis agresorė tuos pinigus gali skirti karui. Taip, dykai tų trąšu rusai nei veža, nei krauna. Tačiau Putinui tenka finansiškai palaikyti Lukašenkos politinį stabilumą, todėl apie malonius uždarbius Rusijos transporto sistemai kažin ar čia galima kalbėti.
Rusijos geležinkeliai turi prisidarę arti 4 trilijonų (!) rublių skolos ir vos įstengia ją aptarnauti (dabartinė Rusijos CB palūkanų norma – 15%). Tad mūsų „tranzitininkų“ argumentą galima apversti ir priešingai: būtinybė dotuoti nuostolingus vežimus mažina karui skiriamų pinigų kiekį.
Humanitariniai aspektai
Džiaugdamiesi, kad Koului pavyko išlaisvinti dalį Baltarusijos politinių kalinių, turėtume tuo pačiu suvokti, kad taip yra formuojama ir nelabai gera prekybinė praktika. Lukašenkai nebus vargo surankioti naujus kalinius, kadangi jis jau įsitikino, jog tie įkaitai jam yra ne pasyvas, o likvidus aktyvas. Gal ne toks finansiškai vertingas, kaip kalio trąšos, bet leidžiantis vėl ir vėl sudaryti gerą dylą. Tai atsinaujinantys žmogiškieji ištekliai.
Išlaisvinus iš kančių vakarykščius kalinius, rytojui tokioms kančioms pasmerkiami nauji. Todėl ta gera naujiena džiaugiuosi be egzaltacijos.
Klaipėda gali turėti vertingą optiką
„Vakarų ekspreso“ autorius „Andrius Sikorskis“ dėsto gana populiarias Klaipėdoje nuostatas. Esame toli nuo Minsko. Iš kalio krovos gaudavome naudą (na, kaip miesto bendruomenė gal ir kuklią, tačiau keletas klaipėdiečių tikrai pralobo). Iki Klaipėdos oro balionai neatskrenda, nelegaliems įsibrovėliams irgi toli klampoti. Kariniai Baltarusijos manevrai toli nuo mūsų. Ir Astravo atominė yra net arčiau Minsko nei Klaipėdos. Tokia geografija leidžia mums tranzito problemą svarstyti be perteklinių emocijų ir reikšmingomis detalėmis papildyti Vilniuje matomą vaizdą.
Iš Klaipėdos pagrįstai galima būtų laukti pasaulio prekybos trąšomis ekspertizės, kuri sutvirtintų derybines Lietuvos pozicijas tam eventualiam atvejui, jeigu kada nors tranzito klausimas būtų įrašytas į praktinę šalies darbotvarkę. Iš mūsų nebereikia tranzito propagandos – tą nesudėtingą darbą jau atlieka nekvalifikuoti, užtat šalyje žinomi žmonės.
Kelias į Klaipėdą – tik per Vilnių
Ne per Vašingtoną. Tik per Vilnių, pakeliui užsukant į Briuselį. Šiuo metu nacionalinė valdžia tranzito reikalu nuosekliai laikosi tokios nuostatos. Jau pats jų gyvenimas greta sienos prablaivina galvas.
Donaldas Trumpas – unikaliai gausių globalinių minčių prezidentas – Baltarusijos kalį prisimins nebent tokiu atveju, jeigu respublikonai rudenį pralaimės kalio druską kasančiose valstijose. Ir tas prisiminimas kažin ar bus komplementarus Lietuvai. Todėl mūsų šalis, dėkodama Dž. Koului už jo pastangas, turi nuosekliai laikytis nacionalinio intereso. Vidutinės trukmės perspektyvoje, manau, tai atitinka ir Donaldo Trumpo interesą.
Dėl inkumbento ir onšoringo kas galėtų ginčytis su autoriumi? Nesiginčysiu ir aš. Abejočiau tiktai autoriaus išvada – jei rusai nevežtų baltarusiškų trąšų, jų geležinkeliai dirbtų pelningiau. Išvada šiek tiek netikėta, todėl ir abejoju – implementuoti ją ar dilytinti?
Jei miesto bendruomenė gavo „kuklią” naudą, ją būtų prasminga įvardinti skaičiais. Ar terminale dirbantys žmonės, jų pajamos ir mokami mokesčiai, laivų agentavimas, uostos pajamos – visa tai įeina į tą ” kuklią” (suprask, nesvarbią) sumą? O jei kažkas ir „pralobo”, tai puiku. Reiškia savo vartojimu jie irgi prisideda prie sveikos ekonomikos ciklo. Žodžiu, kai nėra skaičių, argumentai tampa spekuliatyvūs.
Išmintingai tyli? O ką galėtų pranešti? Juk yra žinoma, kad Europos Sąjunga sankcijų Baltarusijos trąšoms nepainaikino. Tai ką tas ponaitis paims ir įves savo tvarką? Kam kalbėti, o kam tylėti.