Energijos kainų poveikis infliacijai: kada tikėtis maisto ir kitų prekių brangimo?

Atvira Klaipėda 2026-04-27

Nors karo Artimuosiuose Rytuose poveikį degalų kainoms Lietuvos gyventojai pajautė jau pirmosiomis konflikto dienomis, tikrasis infliacijos šokas turėtų pasireikšti tik rudenį, sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kai kurių prekių ir paslaugų kainos į energijos kainų šuolį gali sureaguoti ir po 10 mėnesių.

„Degalų kainų šokas Lietuvos ekonomiką veikia netolygiai – dalį kainų jis pakelia iš karto, o kitus segmentus paveikia tik po kelių mėnesių, todėl bendras infliacijos rodiklis į energijos išteklių kainų augimą pradeda reaguoti maždaug po 4 mėnesių. Nors pirminis šokas vartotojams dar nėra pilnai juntamas, pagrindinis kainų spaudimas išryškės vėlesniu laikotarpiu“, – teigia A. Izgorodinas.

Didžiausių korekcijų laukiama po pusmečio

Jei transporto sektorius į degalų kainų brangimą reaguoja iš karto, maisto kainų dinamika išsiskiria inertiškumu – šiame segmente kainų augimas įsibėgėja tik po maždaug 6 mėnesių. Tai susiję su tiekimo grandinių, sandėliavimo ir kontraktinių kainų struktūra, kuri amortizuoja trumpalaikius svyravimus. Panašus vėlavimas atsispindi ir baldų bei namų apyvokos prekių segmente, kur kainų augimas paspartėja po pusmečio.

Komunalinių paslaugų segmentas – vanduo, elektra ir dujos – į energijos kainų pokyčius taip pat reaguoja po maždaug 6 mėnesių, kadangi šis segmentas yra reguliuojamas, todėl kainos nėra tokios jautrios staigiems pokyčiams naftos rinkoje.

Paslaugų sektoriuje infliacijos reakcija yra dar labiau atidėta – restoranų ir viešbučių kainų augimas paspartėja tik po maždaug 9 mėnesių. Tai atsispindi darbo kaštų, nuomos ir kitų netiesioginių sąnaudų augime.

Ekonomisto teigimu, dėl šių skirtingų laikotarpių tikėtina, kad didžiausias infliacijos pagreitėjimas Lietuvoje bus fiksuojamas rudenį, kai vienu metu pradės veikti kelios infliacijos dedamosios. Tai sustiprins bendrą kainų augimo efektą ir padidins spaudimą namų ūkių biudžetams.

„Nepaisant augančių rizikų, Lietuvos ekonomika turi tam tikrų amortizacinių veiksnių – pensijų reforma prie BVP augimo šiemet gali prisidėti net 0,8 proc. ir sušvelninti galimą infliacijos poveikį ekonomikai. Vis dėlto, jei konfliktas Irane užsitęstų, makroekonominių prognozių peržiūra taptų neišvengiama“, – pažymi A. Izgorodinas.

Neapibrėžtumas dujų rinkoje

Papildomų korekcijų antroje metų pusėje gali įnešti ir neapibrėžtumas dėl dujų kainų. Po itin šaltos praėjusios žiemos Europos dujų sandėliai yra ištuštėję, o dėl karinių konfliktų svarbiuose gamtinių dujų tiekimo regionuose, ypač Artimuosiuose Rytuose, gali reikšmingai sumažėti dujų prieinamumas pasaulinėje rinkoje.

Pavyzdžiui, dujų saugyklų užpildymo lygis Nyderlanduose kovo pabaigoje nukrito iki 5,8 proc., žemiausio lygio per dešimtmetį, ir nėra aišku, kaip greitai jas pavyks papildyti vasaros laikotarpiu.

Anot „Citadele“ ekonomisto, neatstačius dujų pajėgumų laiku, Europa būtų priversta konkuruoti su Kinija ir kitomis Azijos ekonomikomis dėl ribotų bei dėl to galimai brangesnių energijos išteklių.

„Nors rizika yra padidėjusi, finansų rinkos kol kas siunčia ramesnį signalą – ateities sandoriai rodo, kad dujų kainos rudenį turėtų išlikti panašiame lygyje kaip ir dabar. Rinkos dalyviai šiuo metu vertina tiekimo sutrikimų tikimybę kaip ribotą arba tikisi, kad pasiūlos grandinės bus atstatytos laiku. Tačiau tokie lūkesčiai gali greitai keistis, jei geopolitinė situacija pablogėtų“, – priduria A. Izgorodinas.

Energijos kainų pokyčių poveikio vėlavimo laikotarpis infliacijos komponentams

Parengta pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti