Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-05 |
„Atvira Klaipėda“, remdamasi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais, toliau pasakoja, kaip 1953 metais uostamiesčio valdžia sprendė su gyvenamuoju fondu susijusius klausimus.
Tų metų liepos pradžioje LTSR komunalinio ūkio ministro pavaduotojas Karlo raštu kreipėsi į finansų ministrą Aleksandrą Drobnį ir jam priminė, kad Ministrų taryba dar gegužės viduryje buvo davusi leidimą Klaipėdos srities Vykdomajam komitetui tais metais griuvėsių dalymo darbams išleisti pusę milijono rublių bei kartu informavo, kad pastarasis uostamiesčio valdžiai „iki sričių panaikinimo“ perdavė tik 150 tūkst. rublių. Tad draugas Karlo prašė finansų ministro iš respublikinio biudžeto Klaipėdos miesto vykdomajam komitetui pervesti dar 350 tūkst. rublių.
Tvarkyti tuo metu Klaipėdoje reikėjo ne tik griuvėsius. Liepos viduryje Vykdomasis komitetas konstatavo, jog prie Celiuliozės ir popieriaus kombinato valdytų namų buvusiose gatvėse ir kiemuose padėtis buvo „grėsmingai antisanitarinė“. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 97 namų šiukšlių konteineriai reikalavo būtino remonto, o 35 namai jų iš viso neturėjo. 41 name reikėjo skubiai remontuoti tualetus, o trijuose – įrengti naujus. Dėl tokio apsileidimo infekcinėmis žarnyno ligomis sirgo šio kombinato darbuotojai ir jų šeimų nariai, gyvenę Nemuno, Minijos, Bijūnų, Tulpių, Alyvų ir Šermukšnių gatvėse.
Reaguodamas į tokią padėtį Vykdomasis komitetas nurodė kombinato direktoriui draugui Golovačenko per dešimt dienų iškuopti visus kiemus, tualetus ir šiukšlių konteinerius, o per mėnesį atlikti remonto darbus ir užbaigti naujas statybas.
Po poros savaičių miesto valdžia nusprendė atšaukti vasario pradžioje priimtą savo sprendimą, kuriuo Apskrities finansų skyriui gyvenamojo namo statybai buvo paskyrusi 1190 kv. m ploto sklypą Raudonosios armijos (dabar – Šaulių) g. 27. Persigalvojimą esą nulėmė tai, kad finansininkai per numatytą terminą šioje vietoje taip ir nepradėjo statybų. Šią teritoriją Vykdomasis komitetas nusprendė perleisti Medienos taros kombinatui, kad pastarasis statytų dviejų aukštų, aštuonių butų namą. Kombinato direktoriui draugui Šaliui statybas buvo nurodyta pradėti ne vėliau kaip paskutinį tų metų ketvirtį. Visgi šioje vietoje 1955 m. iškilo gerokai didesnis namas, dabar turintis ir komercines patalpas, kurio bendrasis plotas siekia 3035,41 kv. m.
Rugpjūčio viduryje Vykdomasis komitetas persigalvojo ir dėl dar vieno, sausio pabaigoje priimto sprendimo, kuriuo Klaipėdos tabako fabrikui 16 butų namo su parduotuve statyboms paskyrė 2400 kv. m ploto sklypą Kūlių Vartų g. 12-14. Savo naujame sprendime komitetas nurodė, jog minėtasis sklypas visgi nėra tinkamas tokioms statyboms, nes jame augo daugiamečiai medžiai ir dar būtų prireikę dideles apimties žemės darbų siekiant užpilti griovius. Tad tokiai statybai fabrikui buvo skirtas 1200 kv. m ploto sklypas Kūlių Vartų g. 3A, kuriame tuo metu stovėjo karinio dalinio Nr. 3181 daržovių sandėlis.
Tabako fabriko direktoriui draugui Lekusui 16-os butų namą su parduotuvės patalpomis pagal tipinį projektą Nr. 201-6 šioje vietoje buvo nurodyta pradėti statyti ne vėliau kaip ketvirtą tų metų ketvirtį. Taip pat jam buvo liepta kariškiams, įpareigotiems atlaisvinti sandėlį iki spalio pradžios, kompensuoti išlaidas, kurias jie patirs griaudami šį ūkinį statinį.
Ko gero, šio sprendimo dėka atsirado daugiabutis, šiuo metu turintis adresą Kūlių Vartų g. 5. Nekilnojamojo registro duomenimis, šis namas, turintis ir parduotuvių patalpas, buvo pastatytas 1956 m.
Baigiantis 1953-iųjų rugpjūčiui Vykdomasis komitetas dideles valdas gyvenamųjų namų ir kultūrinių–buitinių pastatų statybai paskyrė Klaipėdos degtukų fabrikui. Jam atiteko 7000 kv. m ploto sklypas, buvęs ties Mokyklos ir Verpėjų gatvių sankryža. Taip pat buvo nurodyta, kad skiriamas apie hektaro ploto kampinis sklypas, buvęs ties Joniškės gatvės ir Laivų skersgatvio sankryža, nors šios gatvės ne tik kad nesikerta, bet ir yra skirtingose Dangės pusėse. Tad galbūt sprendimo rašytojai turėjo omenyje ne Joniškės, o tuometinę Gorkio (dabar – Liepų) gatvę.
Sprendime buvo nurodyta, kad šiam fabrikui „preliminariai“ skiriamas ir sklypas kairiajame Dangės krante, Žvejų gatvėje, „šalia pėsčiųjų tilto“. Fabriko direktoriui draugui Vladimirovui buvo nurodyta pradėti rengti statybai reikalingus techninius dokumentus, kad pačias statybas būtų galima pradėti ne vėliau kaip antrą 1954-ųjų ketvirtį.
Baigiantis rugpjūčiui Vykdomasis komitetas paskyrė 840 kv. m ploto sklypą J. Biliūno (dabar – Galinio Pylimo) g. 22 Klaipėdos valstybiniam žuvies trestui, kad jis čia statytų keturių aukštų gyvenamąjį namą su parduotuvei skirtomis patalpomis. Statybas tresto vedėjui draugui Kulaženko buvo nurodyta pradėti ne vėliau kaip antrą 1954-ųjų ketvirtį.
Realiausias atrodo variantas, kad šis sprendimas buvo priimtas dėl šiuo metu ties Sausio 15-osios, Galinio Pylimo ir Pilies gatvių sankryža stovinčio daugiabučio, turinčio adresą Galinio Pylimo g. 28, nes tiek 22-asis namas, tiek ir kiti esantys šalia yra išlikę dar iš tarpukario. 1957-ųjų gruodį „Tarybinė Klaipėda“ optimistiškai skelbė apie greitai čia vyksiančias įkurtuves.
Tačiau 1958-ųjų lapkritį toje pačioje „Tarybinėje Klaipėdoje“ Valstybinio žvejybos laivyno projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus partinės organizacijos sekretorius V. Titovas rašė apie problemišką minėtojo daugiabučio statybų eigą ir konstatavo, jog „dar, matyt, ir šį mėnesį statybininkai neperduos taip laukiamų butų būsimiems gyventojams“.
Nekilnojamojo turto registre nurodoma, jog šis namas baigtas statyti 1957-aisiais.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Trauk į dienis šviesą..Įdomu.
Taip pat bus įdomu palyginti su Laisva Klaipėda
Greit istorinės Klaipėdos neliks nes desovietizuos.