Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-19 |
Seimas antradienį nutarė pakartotinai svarstyti praėjusią savaitę prezidento Gitano Nausėdos vetuotą naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, sukuriantį galimybę į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu.
Už tai, kad Seimas svarstytų grąžintą įstatymą iš naujo, balsavo 104 Seimo nariai, o kad jis būtų laikomas nepriimtu – trys.
Seimas toliau projektą svarstys gegužės 21 dieną.
Šalies vadovas veto pranešime teigė, kad Seimo gegužės 7-ąją priimtas įstatymas sudarytų galimybę į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Tai, anot jo, prieštarautų Konstitucijai, kurioje įtvirtintas draudimas masinio naikinimo ginklams būti Lietuvoje neturi jokių išimčių.
Prezidentas siūlo Seimui nustatyti, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos uostą draudžiama visais atvejais, tačiau laivų su branduolinėmis jėgainėmis atveju palikti ribotą išimtį, kai tai neprieštarauja valstybės saugumui.
G. Nausėdos teigimu, valstybių sąjungininkių branduolinio ginklo buvimas Lietuvos teritorijoje gali būti tinkama ir proporcinga atgrasymo priemonė siekiant apsisaugoti nuo priešiškų užsienio valstybių ginkluoto užpuolimo, tačiau tam, kad ji galėtų būti teisėtai naudojama, reikėtų keisti Konstituciją.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba pristatydamas šalies vadovo veto Seimui teigė, kad G. Nausėda pritaria diskusijoms dėl Konstitucijos keitimo.
„Diskusijos metu ir paaiškėtų, ar reikia keisti Konstituciją“, – antradienį Seime teigė R. Dilba.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Dainius Varnas suabejojo, ar laivų su branduoliniu ginklu įplaukimas į Lietuvos teritoriją prieštarauja Konstitucijai.
„Ar tikrai tai būtų prieštaravimas Konstitucijai, nes stodami į NATO kaip ir sutikome su visomis sąlygomis ir jeigu į Lietuvos teritoriją dėl gynybinių priežasčių būtų įplaukę laivai su branduoliniu ginklu, tai būtų tikrai reikalinga Lietuvos saugumui. Konstitucija gal vis dėlto kalba tik apie pastovų dislokavimą, apie ką gal irgi reikėtų kartais pagalvoti, nes tikriausiai tos priemonės gynybos gali būti įvairios ir branduolinis ginklas gali būti atgrasymas žinant, kad ir Baltarusijoje oponentai dislokavo branduolinį ginklą“, – teigė D. Varnas.
„Konstitucijoje, kaip matome, labai nedviprasmiškai parašyta, kad branduolinis ginklas ar masinio naikinimo ginklas negali būti Lietuvos valstybės teritorijoje“, – teigė prezidento patarėjas R. Dilba.
Konservatorius Arvydas Anušauskas priminė, kad dėl užsienio valstybių karinių bazių Konstitucinis Teismas dar 2011 metais priėmė atskirą nutarimą.
„Jame kalbama apie užsienio valstybių karines bazes, kurias valdo ir kontroliuoja kiti subjektai, eliminavimą, tai yra teisiškai gali būti užsienio kariai, jeigu tos bazės priklauso Lietuvos valstybei. Kaip ir dabar yra. Pagal analogiją kariniam atgrasymui gali būti reikalingas ir sąjungininkų apsilankymas su branduoliniais ginklais ar branduolinėmis jėgainėmis“, – kalbėjo parlamentaras.
Tuo metu klaipėdietis liberalas Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį į tai, kad uosto akvatorija ne visada yra Lietuvos teritorija: „Jeigu neiškraunamas krovinys, jis lieka akvatorijoje. Bet neprieštarauju tam prezidento veto.“
Jis priminė Prancūzijos siūlymą dėl branduolinio skydo Europos šalims: „Lietuva irgi lyg išreiškė nuomonę ir pageidavimą turėti arba prisiglausti po tokiu skydu. Čia irgi reiktų įvertinti.“
Parlamentaras taip pat pasiūlė prezidentui imtis iniciatyvos ir su visomis Seimo frakcijomis ir Konstitucijos žinovais peržiūrėti pagrindinio įstatymo nuostatas, kurioms, anot E. Gentvilo, dabar formaliai prieštarauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas.
„Valstiečiui“ Valiui Ąžuolui klausiant, ar laivai su branduoliniu varikliu galės įplaukti į uostą, R. Dilba tvirtino, kad pagal dabar galiojantį įstatymą branduolinė jėgainė draudžiama, jeigu yra draudimas įplaukti į Klaipėdos uostą, išskyrus atvejus, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
„Ledlaužis dažnai turi branduolinį variklį, Baltijos jūra kartais užšąla ir gali būti situacijų, kai teks netgi kviestis pagalbos“, – teigė V. Ąžuolas.
Tuo metu konservatorius Valdas Rakutis nesusipratimu vadino laivų su branduolinėmis jėgainėmis priskyrimą branduolinio ginklo kategorijai: „Tai yra iš tikrųjų tiesiog variklis ir tokių variklių paskutiniu laiku daro labai mažų galingumų ir Lietuvoje bus pasiūlymai tokius irgi statyti.“
Be to, prezidentas siūlo pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą – ne birželio 1-ąją, o liepos 1-ąją, nes pakartotinai grąžinto įstatymo svarstymas Seime iki birželio gali būti nebaigtas.
Pakartotinai vetuotas Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė – 71 parlamentaras.
BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą