Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-06-26 |
Seimas nusprendė nuo kitų metų gyventojų pajamas apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc., kartu taikant lengvatinį apmokestinimo režimą ūkininkams.
Už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus ketvirtadienį priėmimo stadijoje balsavo 78, prieš buvo 46, susilaikiusi parlamentarų nebuvo.
Pagal Vyriausybės projektą, 20 proc. bus apmokestintos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) metinės pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc.
Ne iš darbo santykių gaunant iki 12 VDU (per 27,5 tūkst. eurų) dydžio metines pajamas, joms bus taikomas 15 proc. tarifas. Taip pat bus apmokestintos ir ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, taip pat toliau bus apmokestinami ir dividendai.
Į bendrą pajamų sumą bus įtrauktos pajamos iš individualios veiklos – per metus joms viršijant 42,5 tūkst. eurų bus taikomi minėti trys progresiniai tarifai.
Iki 35 tūkst. eurų dydžio metinių apmokestinamųjų pajamų tarifas nesikeis – palaipsniui didės iki 15 proc., nuo šios sumos iki 42,5 tūkst. eurų mokestis palaipsniui augs iki 20 proc.
Metinėms individualios veiklos pajamoms neviršijant 20 tūkst. eurų, bus taikomas 15 proc. mokesčio kreditas (išlaikant 5 proc. dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą).
Atmestas „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo siūlymas pajamų, gautų vieną kartą per mokestinį laikotarpį pardavus turtą, neįtraukti į progresinį apmokestinimą ir joms taikyti 15 proc. tarifą.
Tarp GPM pakeitimų – ir prezidento iniciatyva taikyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (PNPD) šeimoms, auginančioms vaikus. Jis per metus siektų 1044 eurus, arba 87 eurus už vaiką (po mokesčių – 208,8 eurų už vaiką). Pritarta socialdemokrato, Seimo vicepirmininko Juozo Oleko siūlymui šią lengvatą taikyti nuo 2027-ųjų, o ne nuo kitų metų, kaip kitus mokesčių pakeitimus.
„Prieš šešis metus ugningai Seimas atsisakė (PNPD – ELTA) kaip neefektyvios sistemos, perėjo prie vaiko pinigų, o šiais metais kažkodėl prisiminė, kad reikia ir aną grąžinti“, – iniciatyvą kritikavo konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.
Taip pat bus apmokestintas papildomas darbdavio darbuotojui finansuojamas sveikatos draudimas, taikant 350 eurų lengvatą.
Prieš galutinį balsavimą Seimas palaikė Kaimo reikalų komitetui priklausantys parlamentarų siūlymą taikyti lengvatinį apmokestinimo režimą žemdirbiams. Pritarta taikyti 15 arba 20 proc. GPM tarifą, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų). Už siūlymą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 16, o susilaikė 35 parlamentarai.
„Kolegos, ar mes norime šeimos ūkių sąskaita kaimuose, regionuose dar labiau padidinti bedarbystę? Ar dėl tų 14 mln. eurų, kaip skaičiuoja ministerija, verta tiek aukoti?“– ragindamas palaikyti siūlymą posėdžių salėje kalbėjo vienas projekto iniciatorių, demokratas Kęstutis Mažeika.
Šį siūlymą anksčiau atmetė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, teigęs, kad išskirtinės sąlygos ūkininkams neatitiktų Vyriausybės projekto tikslų.
Išimtį ūkininkams kritikavo Seimo opozicija – parlamentarai teigė, jog numatytas GPM dizainas stabdys šalies ekonomikos augimą.
„Žemės ūkis – puikūs lobistai, be jokių tarpininkų atėjo, išsireikalavo, turėdami 3 proc. BVP, mažesnius mokesčius, kur visa kita ekonomika? Kur požiūris į šešėlį, kur pasižiūrėjimas į valstybės neefektyvumą?“, – sakė liberalas Simonas Gentvilas.
Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė sako, jog taip tik dar labiau įtvirtinama privilegijuota ūkininkų pozicija, o bendras gėris Lietuvoje dėl tokių sprendimų nukenčia.
„Iš principo (…) daugiau teisingesnio sąžiningumo mokestinėje aplinkoje (…) neatsirado, nes mes vėl padarėme kažkokią nuolaidą“, – po ketvirtadienį vykusio balsavimo Eltai sakė socialdemokratė.
Pasak jos, dėl ketvirtadienį ūkininkų atžvilgiu įvestų mokestinių lengvatų veikiausiai nukentės kitos, didesnio finansavimo reikalaujančios sritys.
„Suprantu ūkininkų padėtį, kad jiems visada yra sunku, kad jie visada nori kažkokių išimčių, bet žiūrėkite – mes gi dabar davėme pažadą, kad padarysime apmokestinimo suvidurkinimą rudenį (…), kad tikrai tie ūkininkai nenukentėtų. Tiesioginės išmokos yra nepamokestinamos, kelių mokesčio klausimu vėl yra ūkininkams lengvatos. Šiandien jie dar kartą išsikovojo tą lengvatą – nebus į kelių fondą tų kelių milijonų, kiek ten gaus ūkininkai“, – aiškino parlamento vicepirmininkė.
„Visi žmonės pajaus, kad kažkoks gabaliukas žvyrkelio bus nepatvarkytas. Bendras gėris visumoje nukenčia“, – akcentavo R. Budbergytė.
Anot parlamentarės, šiuo sprendimu veikiausiai bus nepatenkinti tokių lengvatų negaunantys gyventojai
„Manau, kad žmonės, kurie neturi tokių nuolaidų, jie tikriausiai sako: kaip tas Seimas vėl neapgalvotai neapdairiai pasielgė“, – kalbėjo socialdemokratė.
„Tą („gyvūlių“ – ELTA) ūkį yra labai sunku, kaip sakoma, išnaikinti, bet vis tiek reikia daugiau to supratimo ir iš tų pačių interesų grupių, kad jie irgi jaustų savo pareigą, kad negali būti visą laiką išskirtinėje privilegijuotoje padėtyje. Kol jie to nejaučia, o mes nepakankamai komunikuojame, to pilno supratimo ir susišnekėjimo nėra“, – aiškino politikė.
Opozicijoje dirbanti Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos daugumos užmojis dėl GPM apskritai yra ydingas. Pasak jos, ūkininkams tekusi lengvata – geriausias to įrodymas.
„Blogai yra tai, kad nueinama tuo keliu, kad vėliau reikia priiminėti išimtis, jog būtų sušvelnintos blogo projekto pasekmės. Per tą prizmę tai matau“, – Eltai sakė politikė, pažymėdama, kad pačią išimtį ūkininkams Seimo salėje palaikė.
„Tačiau pasisakiau prieš visą (GPM – ELTA) projektą. Tai skaudžiai kirs per vidurinę klasę ir stabdys ekonomiką“, – apibendrino ji.
Prieš Vyriausybės siūlytus GPM pakeitimus ūkininkai prie Seimo su traktoriais protestavo praėjusią savaitę, į mitingus susirinko ir šios savaitės trečiadienį bei ketvirtadienį.
Prie Seimo protestuoti susirinkę ūkininkai, nepaisant ketvirtadienį jiems padarytų įstatymo išlygų, teigia pasigendantys adekvačių diskusijų ir mano, jog parlamentarai jų negirdi.
„Mes už tai, kad jie tartųsi ir mes susitartume, tačiau jie stumia buldozerį, patys sprendžia, kad yra patys protingiausi ir viską žino – mes su tuo nesutinkame. Su kuo jie tarėsi? Jie patys vienas su kitu susitarė ir nusprendė, o mes dabar turime imti ir susitaikyti su tuo“, – Eltai teigė iš Šiaulių atvykęs Gintas.
„Buvo mūsų atstovai iš Lietuvos ūkininkų sąjungos ir jie atėjo su savo pasiūlymais ir jų niekas neišklausė“, – kalbėjo kitas Šiaulių ūkininkas, Irmantas.
Seimo priimtas sprendimas ūkininkams taikyti lengvatinį GPM modelį, yra šiek tiek geresnis, sakė Irmantas, tačiau tai vis tiek iki galo protestuotojų netenkina.
„Būtų geriau, jei 20 proc. GPM tarifas būtų taikomas nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių. Tai būtų pats geriausias variantas“, – kalbėjo ūkininkas.
Tuo metu biržietis Eligijus aiškiai teigė, kad priimtas kompromisinis sprendimas Lietuvos ūkių neišgelbės.
„Ūkių nykimo tas vis tiek nesustabdys. Žmonės turi suprasti, kam tie ūkiai reikalingi, kitaip nebus nieko“, – tvirtino ūkininkas iš Biržų.
„Tas balsavimas – mūsų darbo rezultatas. Mes pradirbome ir su vienmandatininkais, ir su frakcijomis, buvome Prezidentūroje“, – Eltai teigė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
„Dalinė pergalė, čia pirma kova. Tačiau mes jau parodėme, kad dirbdami, darydami tą pasiekėme“, –akcentavo jis.
Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų jei įstatymą pasirašys prezidentas.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą