Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-19 |
NATO bloko ir kitiems tradiciniams sąjungininkams skirtos piktos JAV prezidento Donaldo Trumpo tirados galbūt rodo, kad jau ilgiau nei tris savaites atakuodamas Iraną jis viena koja pakliuvo į spąstus. Iš kurių nelabai žino, kaip išsivaduoti.
D. Trumpo tuštybė mėgaujasi, kaip JAV karinės oro pajėgos aukštosiomis technologijomis grįsta ginkluote šluoja nuo žemės paviršiaus karinę atakuojamos šalies infrastruktūrą, žudo jo politinės hierarchijos atstovus. Tačiau negali užtikrinti prekybos laivyno eismo Persijos įlanka ir Hormūzo sąsiauriu.
Galbūt tikėjosi, kad Irano režimas it kortų namelis neišlaikys ligšiol buvusio oro smūgių intensyvumo ir sugrius, o šalies gyventojai ims valdžią į savo rankas. Panašiai kaip jo kolega – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. vasarį Ukrainoje.
Galbūt dėl to, kad artimiausia D. Trumpo aplinka, įpratusi tik antrinti savo šefui, nesugebėjo priversti JAV generolų pateikti prezidentui ne tik kvapą gniaužiančią karo veiksmų perspektyvą, bet ir neigiamus jų aspektus.
Dabar JAV administracija visame pasaulyje ieško norinčių bei galinčių pasiųsti savo karo laivus, kurie galėtų Persijos įlankoje lydėti naftos bei dujų tanklaivius, ir prireikus – juos apginti, mat tradiciniai laivų draudėjai atsisako Hormūzo sąsiauriu plaukiančius laivus apdrausti. Pasirodo, kai kurie karo analitikai prieš kurį laiką tvirtinę esą amerikiečiams trūksta karo laivų, buvo teisūs. Tačiau D. Trumpo raginimų neatliepia nei europiečiai, nei japonai, nei australai. Nors atitinkamų karo laivų turi (net Lietuva!).
Ta proga šią savaitę teko skaityti ekspertų įžvalgų esą po to, kai D. Trumpas surengė „Grenlandijos epopėją” ir bent kartą per savaitę konveikė kurią nors Europos Sąjungos šalį, tikėtis, kad europiečių karo laivai strimgalviais pūškuos link Persijos įlankos – bergždžias reikalas. Juoba vis daugiau diplomatinių šaltinių tvirtina, kad JAV administracija net nebandė su sąjungininkais derinti atakų prieš Iraną. To nebuvo net itin prieštaringais George’o W. Busho (jaunesniojo) prezidentavimo laikais: 2003 m. invazija į Iraką buvo įgyvendinta JAV turint tamprią koaliciją su Jungtine Karalyste (ir jos sąlyginai kairiosios pakraipos vyriausybe), o vėlesnį puolimą Afganistane vykdė jau ne tik JAV, bet ir viso NATO bloko pajėgos.
Dabar JAV prieš Iraną veikia tik kartu su Izraeliu. Žydų valstybės ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu Europoje vertinamas itin prieštaringai, todėl pas mus nė nesigirdi optimistų, kurie ragintų ieškoti koalicinių galimybių padėti JAV užtikrinti saugią laivybą Persijos įlankoje.
Šiuo metu vykstančiame konflikte Iranas tarsi remiasi nuo 2022-ųjų Rusijos agresiją atremiančios Ukrainos patirtimi. Tuo požiūriu, kad prieš aukštąsias JAV bei Izraelio technologijas iš oro atakuojama šalis priešpastato asimetrinį atsaką. Palyginti pigiomis jūrinėmis minomis, bepiločiais orlaiviais bei kateriais trukdo globalią prekybą svarbia jūros kelių arterija. It Ukraina Juodojoje jūroje.
JAV prezidentas jau pasakė, kad Irano režimo pažabojimas yra daug svarbesnis už globalioje rinkoje kylančia iškastinių energijos išteklių kainas. Su juo nesutinka aršiausi jo rėmėjai JAV. Amerikos medijos skelbia apie D. Trumpo administracijos viceprezidento J. D. Vance’o skepticizmą ir net MAGA (Make America Great Again) judėjimo dalyvių susiskaldymą atakų prieš Iraną klausimu.
Į D. Trumpo pagalbos šauksmus kol kas atsiliepė tik Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis, pasak jo, išsiuntęs į Irano puolamas arabų šalis daugiau nei porą šimtų specialistų, kurie gali padėti kovoti prieš iranietiškų bepiločių atakas prieš šių šalių energetikos infrastruktūrą, JAV karines bazes beigi diplomatines įstaigas.
V. Zelenskiui JAV parama kare su Rusijos agresija yra kritiškai svarbi. Kaip ir D. Trumpo taikos pastangos, dabar – dėl JAV bei Izraelio puolimo prieš Iraną – pastumtos į antrąjį planą. Netrukus pamatysime, ar Ukrainos pagalba Arabijos pusiasalio šalims bus veiksminga.
Parašykite komentarą