Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-09-30 |
Terminas „visuomenės sąmonė“ liepia suprasti, kad ją (visuomenę) sudaro sąmoningos asmenybės ir ji pati yra kažkuria sąmonės forma. Čia aš neartėsiu prie G. V. F.Hėgelio, nes tai būtų neprotinga. Greičiau aš pasiremsiu E. Fromu ir propagandos pradininkais. Tai ne tik arčiau dabarties, bet ir teoriškai suprantamiau.
Taip ir norisi vėl grįžti ir kartoti – manyti, kad visi žmonės protingi, yra klaida. Todėl galima manyti, kad ir jų bendrija arba visuomenė taip pat nėra sąmoninga. Dialektika reikalauja priešstatyti visuomenės sąmonei jos priešybę. Ir tai galėtų vadintis visuomenės nesąmoningumas.
Kodėl man tai parūpo čia ir dabar? Todėl, kad matau įdomią savybę. Vadinamieji protingi žmonės nesugeba susieti kelių faktų: rinkimų į Seimą ir Vyriausybės formavimo.

Priminsiu keletą faktų. Į Europos Parlamentą išrinktas Petras Gražulis, kaip tikras Lietuvos „veidas“. Ar kas nors protestavo dėl šito? Niekas. Išrinko ir gerai. Tik viena citata iš jo kalbos: „Petras Gražulis (ESN), pakėlus mėlynąją kortelę pateiktas klausimas. – Gerbiamas pranešėjau. Jūs, Liaudies partija, kartu su Von der Leyen, jau antrą kadenciją valdote Europos Parlamentą – esate čia daugumoje – ir Europos Komisiją. Jūs sukūrėte per dešimtmetį šitas problemas, nevaldote migracijos, atsisakėte krikščioniškų vertybių ir propaguojate genderizmą. Jūs! Su jumis nesiskaito nė viena pasaulio šalis – nei Kinija, nei Indija, nei Amerika. Ar jūs sukūrėte begalinį… (posėdžio pirmininkė iš kalbėtojo atima žodį)“ .
Kitas faktas dar ryškesnis. Iš biografijos. 2009 m. lapkritį pirmą kartą išrinktas į Seimą. Nuo 2016 iki 2020 m. buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku. Nuo 2020 iki 2022 m. – partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininku. Nuo 2023 m. lapkričio eina partijos „Nemuno aušra“ pirmininko pareigas. 2018 m. rugsėjo 28 d. paskirtas į Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pavaduotojus. 2019 m. lapkričio 12 d. iš šių Seimo vicepirmininko pareigų atleistas slaptu balsavimu: iš 78 balsavime dalyvavusių parlamentarų, 72 balsavo už atleidimą, 5 pasisakė prieš (1 balsavimo biuletenis rastas sugadintas). 2024 m. balandžio pabaigoje jis atsisakė Seimo nario mandato. Tų pačių metų gegužę Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas sulaužė Seimo nario priesaiką ir pažeidė šalies Konstituciją. Pasak prelegento, ši Seimo apkaltos komisija buvo „neteisėta“.
Trečias faktas. Nors buvo giriamasi, jog rinkimuose dalyvavo „baisiai daug“ rinkėjų, tačiau jų skaičius vos viršijo 50 procentų. Kitaip sakant, pusė gyventojų į rinkimus numojo ranka. Ir kaip ne keista, niekas dėl to neprotestavo.
Taigi, apibendrinkim:
1. Išrenkami politikai daugumai nepatinka, nes kyla įtarimas, kad jie veikia ne valstybės naudai;
2. Išrenkami politika nepasižymi „idealizuotomis“ savybėmis: protu ar sąžine;
3. Į rinkimus neina veik pusė gyventojų, todėl jie „išrenka“ savus, pasyvius ir abejingus.
Ieškoti kaltų, praėjus ilgam laikui po rinkimų, yra keista. Tai, ką reikia daryti vienu laiku, bandoma taisyti tuomet, kai tai veik neįmanoma. Protestuoti reikia per rinkimus, nes jie tam ir skirti.
Parašykite komentarą