Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-21 |
Valstybės kontrolei, kai kuriems politikams ir ekspertams suabejojus valstybės valdomos „Ignitis grupė“ įgyvendinamo maždaug 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų galios pirmojo komercinio vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje projekto nauda, grupė trečiadienį pranešė siūlanti jį atidėti.
„Ignitis grupė“ ir „Ignitis renewables“ prašys Energetikos ir Finansų ministerijų atidėti projektą koreguojant jo įgyvendinimo grafiką ir tokiu būdu išsaugant galimybę grįžti prie jo pasikeitus aplinkybėms.
„Lietuvai būtina didinti energijos gamybos pajėgumus iš stabilių atsinaujinančių šaltinių, o jūrinis vėjas yra vienas stabiliausių. Tačiau svarbu pasirinkti ne tik didžiausią vertę kuriančią, bet ir labiausiai valstybės interesus atitinkančią tolesnio jūrinio vėjo parko projekto vystymo kryptį“, – pranešime teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
Anot įmonės, atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją ir valstybės finansinius prioritetus, priimtiniausias scenarijus šiuo metu yra pakoreguoti projekto grafiką sukuriant galimybę atnaujinti jo vystymą pasikeitus rinkos, finansavimo ar technologinėms aplinkybėms kartu išsaugant iki šiol jau sukurtą vertę.
Pasak pranešimo, artimiausiu metu numatoma gauti statybos leidimą, o iki metų pabaigos turi būti įgyvendinta Valstybės kontrolės rekomendacija priimti sprendimą dėl tolesnio projekto įgyvendinimo.
Įmonės teigimu, šiuo metu „Ignitis renewables“ tęsia projekto paruošiamuosius darbus ir būtinas investicijas siekiant gauti statybos leidimą 2027 metais.
Tarp svarbiausių spręstinų klausimų – projekto įgyvendinimo ir leidimų terminų suderinimas su faktine jūrinio vėjo parko vystymo trukme, finansinių įsipareigojimų susiejimas su statybų pradžia, spartesnės su sausumos infrastruktūra susijusios procedūros bei jūrinio vėjo projektų specifikai pritaikytos projektavimo ir darbo organizavimo taisyklės.
Kaip rašė BNS, apsisprendžiant dėl pirmojo vėjo parko likimo „Ignitis grupės“ parengtoje projekto kaštų ir naudos analizėje buvo siūloma rinktis iš trijų variantų – projektą įšaldyti ir laukti geresnių laikų, kviesti prie jo prisijungti kaimynus ir ieškoti europinių lėšų arba tęsti projektą didinant galutinį elektros tarifą vartotojams.
Seimo Audito komitetas praėjusią savaitę nutarė prašyti Vyriausybės koordinuoti procesą bei pavesti Energetikos ministerijai imtis lyderystės vertinant pirmojo jūrinio projekto perspektyvą, o Finansų ministerijos – nedelsiant įvertinti, ar „Ignitis grupei“ pateiktas akcininkės lūkesčių laiškas atitinka rinkos sąlygas, elektros paklausos prognozes bei investicijų grąžos reikalavimus.
Energetikos viceministras Ignas Junevičius rugsėjo pabaigoje pareiškė, kad komercinį jūros vėjo parką Lietuvoje būtų galima pastatyti ateityje, jei, kaip manoma, sėkmingai vyks elektrifikavimas, augs vietos pramonė ar pavyks pritraukti didelių energijos vartotojų iš užsienio.
Energetikos ministras Lukas Savickas dar liepą teigė, kad pradėto plėtoti pirmojo jūros vėjo parko projekto neverta įgyvendinti vardan įgyvendinimo. Ministras žadėjo sprendimą dėl parko ateities priimti nedelsiant.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra teigęs, jog sprendžiant, kiek Lietuvoje reikėtų jūros vėjo parkų, nebus skubama, jis žadėjo, kad nebus veliamasi į valstybės projektus, kurie neturi prasmės.
Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas liepos pradžioje pareiškė, kad šiuo metu neįmanoma įgyvendinti pirmojo jūrinio vėjo parko projekto. Pasak jo, ankstesnės konservatorių ir liberalų Vyriausybės suplanuoti du vėjo parkų Baltijos jūroje projektai buvo klaida.
Projekto auditą pernai rudenį atlikusios Valstybės kontrolės teigimu, dėl pokyčių rinkoje nuo 2023 metų jis pabrango 27 proc., o jo planuojama grąža smuko 40 proc.
Abejonės dėl projekto
„Manau, kad tai vienintelė logiška išeitis – palaukti. Aišku, čia ne 100 proc. kažkas įvyks, bet galima tikėtis, jog pasikeitus rinkos sąlygoms bus galima vystyti. Tas pats vyksta ir su žemyniniais parkais, nesakyčiau, jog čia kažkas išskirtinio. Jūrinio vėjo (projektai – BNS) ekonomiškai dar sudėtingesni“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) vadovas Linas Sabaliauskas.
„Visi jau to tikėjosi, jau pakankamai ilgai. Akivaizdžiai rinkos sąlygomis to projekto išvystyti šiuo metu neįmanoma pelningu būdu, kad iš to pavyktų užsidirbti pinigų, grąžinti investiciją ir duoti akcininkams naudos. Matyt, sprendimas buvo lauktinas. Aišku, gaila“, – BNS teigė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.
„Ignitis grupė“ beveik prieš dvejus metus pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant pirmąjį jos jūrinį vėjo parką. Todėl 2030 metais numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.
Kaip rašė BNS, be valstybės pagalbos vystomo parko konkursą „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“, kuri vėliau iš projekto pasitraukė ir „Ignitis renewables“ perėmė visą jo kontrolę.
Projekto auditą pernai rudenį atlikusios Valstybės kontrolės teigimu, dėl pokyčių rinkoje nuo 2023 metų jis pabrango 27 proc. iki 2,8 mlrd. eurų, o jo planuojama grąža smuko 40 proc., todėl projektas yra rizikingas.
Pirmas komercinis jūrinio vėjo parkas turėjo būti skirtas pramonei, didiesiems vartotojams, jį „Ignitis grupė“ planavo įgyvendinti be valstybės pagalbos, tik savo lėšomis ir rizika.
Pernai rudenį neįvykus antrojo 700 megavatų galios vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursui, kuriame dalyvavo vienintelė „Ignitis grupė“, tuometinis energetikos ministras Ž. Vaičiūnas sakė, kad valstybės pagalbos šiam projektui schema su Briuseliu, tikėtina, bus dėliojama jau 2028–2034 metų ES finansinėje perspektyvoje.
Kopijuoti ir platinti BNS turinį be raštiško BNS sutikimo draudžiama
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą