„Ignitis“ nacionalizacija: populistinė iliuzija su brangia kaina (1)

Kęstutis Kvaraciejus 2025-05-05

Akcinės bendrovės „Ignitis“ nacionalizacijos idėja mitinguose skamba patraukliai, tačiau ekonominė realybė gerokai niūresnė: Akcinės bendrovės „Ignitis“ kontrolė jau valstybės rankose, o bandymas išpirkti likusias akcijas reikštų šimtus milijonų papildomų išlaidų, teisinius ginčus ir rimtą smūgį Lietuvos investicinei aplinkai.

Balandžio 27 dieną Vilniuje vykęs mitingas prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį sulaukė plataus visuomenės dėmesio. Nors nesu didelis mokesčių reformų entuziastas, tai, ką teko išgirsti mitinge, ne kartą privertė kilstelėti antakį. Viena iš dažniausiai kartotų idėjų buvo siūlymas nacionalizuoti „Ignitis“ akcijas. Iš pirmo žvilgsnio idėja gali pasirodyti patraukli – nacionalinio teisingumo atkūrimas ir siekis sugrąžinti kontrolę į visuomenės rankas. Tačiau ar nacionalizacija iš tikrųjų būtų racionalus sprendimas? Pažvelkime į šį siūlymą kritiškai.

Kodėl nacionalizuoti „Ignitis“ nėra reikalo 

Nacionalizacija gali būti svarstoma strateginiuose sektoriuose, jei įmonės veikia visuomenės interesų nenaudai, kainos yra nekontroliuojamos arba kyla grėsmės energetiniam saugumui. Tačiau „Ignitis“ atveju tokių grėsmių nėra: bendrovė jau dabar yra valstybės kontroliuojama – apie 75 % akcijų priklauso Lietuvos valstybei per Finansų ministerijos valdomą dalį, o likusi akcijų dalis laisvai prekiaujama biržose, užtikrinant skaidrumą ir priežiūrą pagal tarptautinius standartus. Kadangi valstybė turi absoliučią kontrolę, nėra jokio praktinio pagrindo išpirkinėti likusias akcijas. Tokia nacionalizacija reikštų:

• brangų procesą;
• teisinius ginčus su smulkiaisiais investuotojais (tiek Lietuvos, tiek užsienio);
• tarptautinių arbitražų riziką,
• smūgį Lietuvos investicinei aplinkai ir reputacijai.

Nacionalizacijos kaina: milijonų verti klausimai

Remiantis esminiais rinkos duomenimis ir nesileidžiant į buhalterinius tikslumus, atlikime bendrą analitinį vertinimą. Tai, nors ir su paklaida, bet atspindi pagrindines tendencijas ir leidžia pagrįstai vertinti procesų kryptį.

AB „Ignitis grupė“ turi apie 72,4 milijono akcijų. Vienos akcijos kaina biržoje siekia apie 20,5 EUR, todėl visos įmonės rinkos vertė sudaro apie 1,56 mlrd. EUR.

• Valstybė valdo apie 54,25 milijono akcijų, kurių vertė yra maždaug 1,1 milijardas EUR.
• Likusieji investuotojai valdo apie 18,1 milijoną rinkoje esančių akcijų kurių vertė – maždaug 371 milijonas EUR. Svarbus faktas, kad tarp tų „likusių investuotojų“ gali būti kiekvienas norintis. Tereikia atsidaryti vertybinių popierių prekybos sąskaitą bet kuriame Lietuvoje veikiančiame banke ir pirkti „Igničio“ akcijas kiek širdis ir piniginė leidžia. Po to iš jų gauti dividendus, dalyvauti akcininkų susirinkimuose ir atsakingai dalyvauti įmonės valdyme. Tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, norintis dalyvauti valstybinės įmonės valdyme, gali tai daryti per laisvai įgyjamas akcijas.

Jei būtų nuspręsta išpirkti visas laisvai platinamas akcijas už 20,5 EUR, tai kainuotų apie 371 milijoną EUR. Jei kaina pakiltų iki 21 eurų, bendra suma siektų apie 380 milijonų EUR. Vienos akcijos pabrangimas 50 centų reikštų papildomas 9 milijonų eurų išlaidas.  Akcijų išpirkimas rinkoje nėra retas reiškinys, bet paskelbus apie akcijų supirkimą, jų kaina rinkoje greičiausiai pakiltų apie 10–15 % iki maždaug 23 eurų už akciją. Tokiu atveju galutinė nacionalizacijos suma gali pasiekti 420 milijonų eurų ir daugiau. Ir tai dar neskaičiuojant teisinių ginčų bei tarptautinių arbitražų išlaidų, kurios papildomai galėtų siekti dešimtis milijonų eurų iš valstybės biudžeto.

Kas pasikeistų po nacionalizacijos?

Iš esmės beveik nieko. Valstybei ir toliau priklausytų kontrolinis paketas. Tačiau būtų akivaizdžios neigiamos pasekmės:

• Nebereikėtų laikytis tarptautinių skaidrumo standartų, taikomų biržoje listinguojamoms bendrovėms.
• Sumenktų įmonės valdymo skaidrumas ir efektyvumas.
• Būtų prarasta galimybė ateityje pritraukti kapitalą per kapitalo rinkas.

Įsivaizduokime: vietoje tarptautiniams investuotojams patrauklios energetikos lyderės, „Ignitis“ virsta dar viena valstybine įmone, o Lietuva praranda investicinį patrauklumą tarptautinėje erdvėje. Svarbu ir tai, kad nacionalizavus „Ignitis“, piliečiai negalėtų taip laisvai dalyvauti įmonės valdyme kaip dabar – nebūtų galimybės laisvai įsigyti įmonės akcijų.

Tarptautinė patirtis: pamokos iš kitų šalių

Pasaulinė praktika aiškiai parodo nacionalizacijos rizikas:

• Venesuela: Energetikos sektoriaus nacionalizacija sukėlė masinį kapitalo bėgimą, investicijų trūkumą ir infrastruktūros griūtį.
• Argentina: Nacionalizavus „YPF“, kilo ilgamečiai teisiniai ginčai su Ispanijos investuotojais, pasibaigę milijardinėmis kompensacijomis ir reputacijos žala.
• Prancūzija: 2022 m. EDF (Electricite de France) nacionalizacija buvo motyvuota strateginiais tikslais, tačiau procesas buvo brangus, sudėtingas ir sukėlė didelį investuotojų nepasitenkinimą.

Panašūs žingsniai silpnina investicijų patrauklumą ir gali apsunkinti šalies ekonominius bei politinius santykius tarptautinėje arenoje, ypač Europos Sąjungoje.

Kodėl nacionalizacija būtų klaida: 

• Valstybė jau turi pilną kontrolę – papildoma nacionalizacija neturėtų jokios realios pridėtinės vertės.
• Nacionalizacija kainuotų 400–420 milijonų EUR, sukeldama didžiulę ekonominę žalą.
• Sumažėtų skaidrumas, augtų biurokratija, o įmonės efektyvumas smuktų.
• Padidėtų tarptautinių ginčų ir investuotojų pasitraukimo rizika.
• Silpnėtų Lietuvos geopolitinė pozicija, mažėtų šalies ekonominis patrauklumas.

Tačiau yra, kas iš to ir uždirbtų:

• Akcijų savininkai – gautų momentinę naudą, nes akcijų kaina pakiltų supirkimo metu.
• Teisininkai ir arbitražo kontoros – uždirbtų iš ilgų ir brangių teisinių ginčų dėl akcijų vertės ir investuotojų teisių pažeidimų.
• Politikai – susižertų trumpalaikį populiarumą, skelbdami apie kovą už „tautos turtą“.
• Vietiniai interesų grupių verslai – turėtų galimybę gauti užsakymus ar sutartis iš mažiau skaidrios valstybinės struktūros.

Nors nacionalizacijos šūkiai skamba patraukliai, kai paskaičiuoji, kiek tai kainuos, supranti: realybė būtų visai kita. Taigi, kai kurie mitinguotojai, kovodami su didesniais mokesčiais, siūlo planą, kuris garantuotai… padidintų mokesčius. Milijonines sąskaitas padengtų mokesčių mokėtojai: papildomos šimtų milijonų eurų išlaidos, teisiniai ginčai, prarastas investicinis patrauklumas ir ilgalaikiai ekonominiai nuostoliai. Tad kodėl šiuos svarbius faktus nutylėjo mitingo dalyviai – klausimas lieka atviras.

Komentarai (1):

Įrašo “„Ignitis“ nacionalizacija: populistinė iliuzija su brangia kaina” komentarų : 1

1. Grammar parašė:

   2025-05-05 13:29 | IP: 162.158.134.210

   populistinė iliuzija su brangia kaina

   Kaina negali būti „brangia”. Aukšta, didelė – taip.
   O brangi paslauga arba prekė.

   Atsakyti

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti