Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-02-09 |
Telšiškio Rimanto Adomavičiaus istorija tapo ne tik asmenine sėkmės patirtimi, bet ir ausų chirurgijos pažangos liudijimu. Vyrui Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje implantuotas naujos kartos klausos kauliukų grandinės protezas. Operaciją atliko otochirurgė, otologė ir otoneurologė dr. Irina Arechvo – viena iš nedaugelio ausų chirurgų šalyje, kurios mokslinio domėjimosi ir darbo sritis yra sudėtingos vidurinės ausies rekonstrukcijos.
Klausos praradimas – nuo vaikystės
„Man tai yra sėkmės istorija“, – sako Rimantas Adomavičius. Klausos problemos jį lydėjo nuo vaikystės: patirtos traumos, šalia sprogęs akumuliatorius, kiti ausies sutrikimai. Klausos aparatas kurį laiką padėjo, tačiau bėgant metams situacija blogėjo.
„Atėjo laikas, kai ausis visai užsidarė. Pradėjo šlapti, kažkas bėgo. Paskambinau gydytojai – padarė tyrimus, kompiuterinę tomografiją. Ir sako: kaip tik atvažiuoja labai gera gydytoja, ir kaip tik yra laisva vieta. Kiti metų metais jos laukia“, – pasakoja vyras.
Facebook nuotr.
Įpusėjęs aštuntą dešimtį jis girdėjo ne kartą: „Mes juk su tavimi susišnekam – kam operuoti?“ Tačiau kasdienybė buvo kitokia, nes susikalbėti iš bėdos buvo galima tik tyloje ir vienas prieš vieną.
Praėjus vos kelioms savaitėms po operacijos, R. Adomavičius jau pastebi pokyčius – jis girdi aukštus dažnius. Tai garsai, kuriuos dažniausiai praranda žmonės su ilgalaikiu kondukciniu ar mišriu klausos sutrikimu: paukščių čirenimą, uodų zyzimą, raktų žvangėjimą, šnypštimą.
Dėl kiekvieno papildomo decibelo
Vyrą operavusi gydytoja pabrėžia, kad galutiniai rezultatai paaiškės tik po kelių mėnesių, kai ausis visiškai sugis ir sistema stabilizuosis. Tačiau ankstyvas aukštų dažnių sugrįžimas – itin geras ženklas.
Pirmą kartą operacijos metu panaudoto protezo esmė – bandymas nebe „apytiksliai“ atkurti klausą, o priartėti prie to, kaip žmogaus ausį suprojektavo gamta, priartėti prie bioninės ausies.
Žinoma Lietuvos ausų chirurgė dr. I. Arechvo, kurios viena iš darbo vietų – Respublikinė Klaipėdos ligoninė, sako, kad šiuolaikiniam otochirurgui nebeužtenka puikiai išmanyti ausies anatomiją ir chirurginę meistrystę. Norint iš tiesų suprasti, kaip veikia žmogui galimybę girdėti suteikiantis mechanizmas, būtina pasitelkti papildomą, su medicina tiesiogiai nieko bendro neturintį mokslą – biomechaniką.
„Naujasis osikuliarinis (klausos kauliukų grandinės) implantas – itin mažas, gerokai mažesnis už degtuko galvutę. Jis tvirtinamas prie mažiausio klausos kauliuko – kilpos. Tačiau skirtumas nuo anksčiau naudotų protezų slypi ne dydyje, o biomechanikoje. Ankstesni protezai buvo rigidiški – standūs, tai reiškė, kad bet koks didesnis būgnelio judesys galėjo sukelti per didelę įtampą: pabloginti klausą, išprovokuoti protezo pasislinkimą. Naujos kartos protezas turi sąnarį, kuris leidžia kompensuoti didesnius atmosferinio slėgio sukeltus judesius ir tuo pačiu efektyviau perduoti akimi nematomus mikrojudesius – tuos, kurie iš tiesų ir perduoda garsą“,– sako gydytoja.
Nors klausą gydytojai geba atkurti jau ne vieną dešimtmetį, šiandien ausų chirurgija žengia į naują etapą – kai kova vyksta nebe dėl „atkurti ar neatkurti“, o dėl kiekvieno papildomo decibelo.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės inf.
Šaunu! Pagarba Gydytojai.